Mėmelio miesto erdvėse – klajonių po Vilnių atšvaitai

Berlyno, Niujorko, Venecijos, kitų pasaulio didmiesčio vaizdus originaliai užfiksavęs R.Treigys šįkart atsigręžė Vilnių – atskleidžia savo būsenas ir santykius su šiuo miestu jam būdinga maniera. Fotografijose palengva ištirpsta daiktų kontūrai, menininkas žvelgia į miesto gatves, aikštes, pastatus  vienišo klajūno akimis.

„Nepažįstamose vietose žmogaus žvilgsnis ir matymas paaštrėja. Atvažiavęs fotografuoti, ieškau naujų motyvų ir emocijų, bandau įžengti ten, kur galbūt niekada neitų tikrieji miesto gyventojai. Neįvardiju konkrečių vietų ir datų, man tai nėra reikšminga. Svarbiau miestų atmosfera, šviesa, linijos, jo charakteris ir nuotaika”, – pristatydamas ciklą „Vilniaus dienoraštis“ kalbėjo autorius.

Vilniuje ne vieną parodą surengęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys R.Treigys čia nesijaučia lyg atsitiktinis praeivis. Sulaukęs pasiūlymo jį fotografuoti, menininkas kelis mėnesius vienas suko ratus po senamiestį, žvalgėsi.

Parodoje eksponuojami miesto vaizdiniai pritemdytose R.Treigio fotografijose iš jo pačio asmeninės patirties ir kolektyvinės atminties gelmių išplaukia kaip sapnas, kurio kiti vilniečiai gal net ir neatpažintų.

Menotyrininkė Agnė Narušytė prisipažįsta, kad Vilnius R.Treigio fotografijose jai ir matytas, ir nematytas: „Barokinių bažnyčių formų linkiai, senųjų pastatų dekoras – tokie artimi, lyg prigludę prie kūno, o gal dar giliau. R.Treigys viską paverčia juodų ir pilkšvų paviršių abstrakcijomis. Atrodo, kad tokiame mieste nesu buvusi“.

„Fotografuojant miestus būtina jausti tam tikrą atstumą. Nežinau, ar galėčiau panašiai parodyti Klaipėdą, kurioje gyvenu. Pėdindamas arba važinėdamas tomis pačiomis gatvėmis susigyveni su aplinka, akys palengva įpranta prie pasikartojančių vaizdų, jie tavęs nebestebina, nesužadina naujų emocijų“, - teigia R.Treigys.

Naujausi R.Treigio darbai, sukurti skaitmeniniu fotoaparatu, vilnietei A.Narušytei primena kitą tamsos blyksnių suskaidytą šio menininko darbų ciklą „Šverino dienoraštis“ (2009): “Išskirtinos jo kūrybos bruožas – ilgas žiūrėjimas, kai beveik nėra ką matyti, tik savo būsenas, apsuptas pavidalų nuojautomis“.

Parodos „Vilnius dienoraštis“ autorius kaip ir kituose savo kūrybos cikluose vėl leidžiasi į eksperimentus su tamsa ir jos apgaubtais atributais. Prietema, netgi aklina tamsa smelkiasi į akis, trukdo ką nors įžvelgti, bet tai yra mįslingos R.Treigio fotografijos objektas ir įrankis, jo atrasti tikrovės vaizdavimo efektai.

„Man įdomu tamsoje, kuo ilgiau ten būni, tuo daugiau pamatai. Kai rega apsipranta, kasdieniškos gatvės nušvinta kaip gilūs požemiai, į kuriuos beveik niekas neužsuka. Tamsoje galima įžvelgti ne tik daiktų kontūrus, bet ir ištisus pasaulius“, - kalbėjo ir Vilnių į klaipėdietišką prietemą panardinęs R.Treigys.

Sutemos už kadro vis tirštėja, tamsa dengia miesto kūną, per ją sunku prasibrauti. R.Treigio kūrybos tyrinėtojai A.Narušytei jo tamsusis Vilnius atsiskleidžia “kaip storų senamiesčio mūrų iškvėptas istorijos užkratas - Gedimino sapnas, karai, gaisrai, pandemijos, atlaidai, sukilimai, okupacijos, paminklų griūtys“.

Tiek visko sudeginusi miesto tamsa, kai rudens miglos ir debesys vos beįsileidžia šviesą, pradingsta daiktų kontūrai, R.Treigio fotografijas tekstais įgarsinusiai A.Narušytei atrodo ganėtinai gūdi, net baugi. Bet menininko žvilgsnis prijaukina tamsą – ji pradeda skambėti. Fotografijos – kaip džiazo improvizacijos.

Šiame cikle R.Treigys vėl nepastebi žmonių - iš medžio išdrožti šventieji bažnyčių prietemoje, regis, vieninteliai jo sutikti vilniečiai. Klaidžiodamas senamiesčio skersgatviais jis tik pabaido paukščius, nors ten galbūt tik negyvos popierinės gervės.

Kokios vizijos ir nušvitimai aplankė vienišą klajūną, kai jis, sulėtinęs žingsnį, žvalgėsi po Vilnių? Ar granito plokštėmis išklotame Šventaragio slėnyje iš tikrųjų prisiminė krivio Lizdeikos sapną ir jo pranašytes, ar girdėjo širdį veriantį Geležinio vilko staugimą, kitus miesto balsus iš praslinkusių epochų glūdumos?

Apie savo susapnuotą miestą R.Treigys paslaptingai nutyli – tamsą ir šešėlius jo fotografijose tyrinėjantiems parodos lankytojams leidžia patiems susivokti, patirti atradimų džiaugsmą.

R.Treigio ciklas „Vilniaus dienoraščiai“ eksponuotas sostinės Rotušės ir Šaulių dailės galerijose. Palangoje vasarojantys poilsiautojai jį išvydo iš Žemaitijos kilusio išeivio skulptoriaus Antano Mončio muziejuje.

Autorius džiaugiasi atsivėrusią galimybe savo kūrybą pristatyti naujoje Mėmelio miesto galerijoje „Tema“.

„Prieš kelis mėnesius, vos tik į ją įžengęs, iškart pagalvojau, kad industrinė erdvė - puiki vieta įvairioms meno akcijoms. Tą pačią akimirką priėjo galerijos šeimininkas Linas Kutavičius, lyg atspėjęs mano mintis, pasiūlė čia surengti parodą“, - kalbėjo R.Treigys.

Sename laivų remonto įmonės pastate įsikūrusioje galerijoje „Tema“ jau surengtos kelios parodos. Patalpas nuomoja Mėmelio miestą įsigijusi įmonė „Stemma Group“. Verslininkai užsimojo sovietmečiu uosto okupuotą teritoriją išvalyti nuo laužynų, skelbia ambicingus konversijos, nekilnojamojo turto plėtojimo projektus.

Naujiesiems Mėmelio miesto savininkams nušlavus nudrengtus statinius, patrauklioje uostamiesčio vietoje prie Senosios Smiltynės perkėlos galėtų iškilti šiuolaikiški gyvenamosios ir socialinės paskirties objektai.

Kol kas Mėmelio miestas laikinai perduotas menininkams - buvusioje uosto erdvėje įkurta kultūros ir pramogų arena „Hofas“. Kieme iškilo scena, buvusiame ceche įrengta erdvi salė, kurioje koncertuoja atlikėjai.

„Tema“ - daugiafunkcė galerija, pritaikyta parodoms, menininkų rezidencijoms, seminarams, koncertams. Pirmoji tokia erdvė, iš kurios terasos atsiveria net klaipėdiečiams dar nematyti jūrų uosto vaizdai. Tai kas vyksta Mėmelio miesto teritorijoje, labiausiai vilioja jaunimą“, - pasakojo L.Kutavičius.

Vieno pastato fasadą puošia gatvės menininko Tado Vincaičio-Plūgo nutapyta didelio formato sieninė freska „Apolonas“. Ji primena, jog Mėmelio miestas šią vasarą net pandemijos sąlygomis nebuvo apmiręs - "Hofe" šurmuliavo Klaipėdos tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ renginiai.

R.Treigys yra surengęs apie pusšimtį parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse, išleidęs solidžių albumų, knygų, darbai įtraukti į Danijos, Suomijos, Belgijos fotografijos ir šiuolaikinio meno centrų rinkinius. Kūrėjui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, jo veikla įvertinta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija (2006).

Pernai sostinėje vykusioje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius’20“ naujausią R.Treigio kūrybą pristatė Baroti galerija. Klaipėdietis buvo išrinktas geriausiu mugės menininku.