Taip pat aršiai varžytasi dėl įspūdingo dviejų Paryžiuje gyvenusių bičiulių dailininkų – Prano Gailiaus (1928–2015) ir Antano Mončio (1921–1993) plakatų rinkinio.
„Visada sakiau, kad tikroji aukciono nuotaika geriausiai atsiskleidžia gyvame renginyje, o šį kartą ją kūrė po ilgo laiko sugrįžę, išsiilgti ir išsiilgę jo dalyviai. Tiesa, kaip ir anksčiau, dalis kūrinių buvo nupirkta dalyvaujant per mūsų sukurtą įrankį – virtualią platformą, kuri funkcionavo kaip gyvo aukciono dalis.
Šis aukcionas parodė, kokiu keliu reikia eiti, kad patenkintume visų – tiek gyvai, tiek virtualiai ar kitais būdais dalyvaujančių meno mėgėjų – lūkesčius, ir mes darysime viską, kad nė vienas nebūtų nuviltas“, – sakė Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Iš viso aukcione parduota daugiau kaip trečdalis lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 25 proc. Vien savo sensacingu pasirodymu meno rinkoje įsirašęs į Lietuvos meno istoriją kūrinys – tapytojo N. M. J. Ylakavičiaus „Nežinomos kilmingos moters portretas“ (XIX a. vid.) – suvaidino ir pagrindinį vaidmenį LXVII Vilniaus aukciono scenoje. Dėl šios dailės vertybės varžėsi ne vienas dalyvis, o ji parduota dukart brangiau – pradinė kūrinio kaina (7800 Eur) pakilo iki 16 tūkst. eurų.
Ne vienas aukciono dalyvis varžėsi ir dėl kitų brangiausiai parduotų meno kūrinių, kuriais tapo tobulas abstrakcionizmo pavyzdys – dailininkės Kazės Zimblytės (1933–1999) tapybos ir koliažo technika atlikta drobė „Be pavadinimo“ (XX a. 9 deš.) bei meistriškas dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbas „Varnos“ (1992), dedikuotas impresionizmo genijui Vincentui van Gogui ir susietas su vadinamuoju paskutiniuoju jo kūriniu „Kviečių laukas su varnais“. Abiejų kūrinių pradinės kainos kilo apie 40 proc.
„Galima pasidžiaugti, kad aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į jaunuosius Y kartos kūrėjus, kurie startavo rubrikoje „In focus: Contemporary Lithuanian Art“ ir tapo tarsi „apšildančioji“ dailininkų grupė. Galbūt meno mėgėjai dar ne visus vardus įsiminė, bet tai buvo puiki galimybė savo kūryba paliesti išlavintą estetinį skonį turinčių žmonių širdis“, – teigė Vilniaus aukciono namų vadovė.
Ji pridūrė, kad bene trečdalis aukcione dalyvavusių jaunųjų kūrėjų šia galimybe pasinaudojo: aukcione įsigyti Lino Kaziuliono, Rūtos Matulevičiūtės, Kristinos Mažeikaitės, Eglės Norkutės, Viktoro Paukštelio, Gabrielės Šermukšnytės, Tado Truchill (Tado Tručilausko) ir Airos Urbonavičiūtės kūriniai.
Beje, didžiausios kovos tarp aukciono dalyvių vyko dėl ypatingą misiją atlikusių kūrinių. Tai Šiauliuose gimusios tapytojos A. Molnikaitės (1929–1998) paveikslai, kuriuos per karantiną sandėliuke netikėtai aptiko Lietuvos dailininkų sąjungos darbuotojai. Dramatiško likimo dailininkė, ilgą laiką globojusi benamius gyvūnus, savo testamente buvo nurodžiusi, kad jos palikimas – kūriniai – turi tapti parama Lietuvos gyvūnų globos draugijai.
Tad aukcione pasirodę trys jos kūriniai „Baltas paukštis“ (1992), darbas iš triptiko „Šachmatų motyvai“ (1979) ir darbas iš diptiko „Po audros“ II (1982) ieškojo dosnių šeimininkų ir juos rado: už juos gauta devynis kartus didesnė suma nei buvo galima tikėtis, pardavus kūrinius už pradines kainas. Dr. Simonos Skaisgirytės-Makselienės įsitikinimu, tokį šių kūrinių kainų kilimą skatino ne tik tai, kad jie atliko svarbią socialinę misiją, bet ir žema pradinė kaina.
„Tai išties dėmesio verta dailininkė ir argumentų įsigyti jos kūrinius dėl meninės vertės, manyčiau, buvo lygiai tiek pat daug, kaip ir noro padėti beglobiams gyvūnams“, – pabrėžė ji.
Dar vienas lotas, dėl kurio vyko intensyvios varžytuvės, simboliškai įprasmina jau po savaitės, birželio 8 d., minėsimą dailininko A. Mončio gimimo šimtmečio sukaktį. Tai – rubrikoje „In focus: plakatas“ pasirodęs kelias dešimtis dailininkų P. Gailiaus ir A. Mončio plakatų apimantis rinkinys, kuriame – tokie išskirtiniai kolekciniai vienetai kaip P. Gailiaus personalinės Oskaro Milašiaus knygų „Lietuviška siuita“, „Jūra“, „Saulė“ parodos plakato projektas (1977), du autoriniai A. Mončio asmeninės parodos „Exposition sculpture“ (1979) plakato projektai ir kt. Jis parduotas beveik tris kartus brangiau nei buvo patvirtinta pradinė kaina (kaina kilo nuo 300 iki 840 Eur).
Be jau minėtų lotų, LXVII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas kolekcines vertybes. Įsigyti Zigmo Petravičiaus (1862–1955), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Leono Katino (1907–1984), Leopoldo Surgailio (1928–2016), Prano Lapės (1921–2010), Jono Rimšos (1903–1978), Jono Daniliausko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Algio Skačkausko ir kitų gerai žinomų autorių kūriniai.
Kitas – LXVIII – Vilniaus aukcionas vyks šių metų rugpjūčio 7 d. Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje. Šiam aukcionui kūrinius galima teikti iki liepos 5 d.
FAKTAI IR SKAIČIAI
16 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: žinomo lietuvių dailininko Napoleono Mykolo Juliaus Ylakavičiaus (Napoleon Michał Juliusz Iłłakowicz, 1811–1861) kūrinys „Nežinomos kilmingos moters portretas“ (XIX a. vid.)
70 – tiek eurų kainavo pigiausia LXVII Vilniaus aukciono vertybė, kuria tapo vaikų sveikatinimo plakatų rinkinys (3 vnt.)
1810 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXVII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis ir tai yra beveik dukart daugiau nei prieš tai buvusiame aukcione
270 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo ypatingą misiją atlikęs dailininkės Aldonos Molnikaitės (1929–1998) kūrinys „Baltas paukštis“ (1992), kaina
9 – tiek kartų daugiau surinkta lėšų Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui nei buvo galima tikėtis pardavus šiam tikslui skirtus A. Molinkaitės kūrinius už pradines kainas
32 – tiek procentų aukcione dalyvavusių jaunosios kartos autorių rubrikoje „In focus: Contemporary Lithuanian Art“ sudomino meno mylėtojus
