Joje lankytojų lauks net keletas atradimų. Viena vertus, parodoje galima bus išvysti anksčiau dar niekur neeksponuotų Požerskio fotografijų. Kita vertus, nuotraukos suteiks progą pažvelgti net į keleto kartų žymiausius Kauno menininkus, kuriuos fotografas įamžino betarpiškai, neformaliomis aplinkybėmis, atskleidė žmogišką, neidealizuotą jų gyvenimo tikrovę.
Kauno meninį gyvenimą ir jo dalyvius fotografas pradėjo fiksuoti 1974 metais. Požerskis fotografavo to meto parodų atidarymus Kauno paveikslų galerijoje, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kauno fotografijos galerijoje, kūrybinius vakarus Kauno menininkų namuose.
Nuosekliai stebint Kauno menininkų gyvenimą, iki 2004 m. autoriaus archyvuose susikaupė daugiau nei devyni tūkstančiai kadrų, įmažintų analoginėse fotojuostose. Jose – ypač plati Kauno menininkų gyvenimo istorinė panorama ir turtinga žymių kūrėjų galerija: dailininkai ir skulptoriai, režisieriai ir aktoriai, kompozitoriai ir poetai, architektai ir fotomenininkai.
Visi jie Požerskio nufotografuoti laisvai besidžiaugiantys kūryba ir gyvenimu: švenčiantys po parodų atidarymų, dalyvaujantys kūrybiniuose vakaruose, naujamečiuose karnavaluose ir kitomis progomis, kurios bendroms linksmybėms suvienydavo skirtingų meno sričių atstovus.
Parodoje žiūrovų lauks ir istoriniu požiūriu ypač vertingos fotografijos, pavyzdžiui, pirmuosius „Anties“ koncertus Kauno architektų namuose ar kelių kartų garsius menininkus (skulptorius tėvą ir sūnų Antinius, muzikus Viktorą ir Giedrių Kuprevičius, dailininkų ir skulptorių Zalensų šeimą) drauge įamžinusios nuotraukos.
Paroda verta ne tik besidominčiųjų Kauno meno istorija ir menininkų asmenybėmis, bet ir meninės fotografijos gerbėjų dėmesio. Kūrybiniais parodos akcentais taps šalia dokumentinių nuotraukų eksponuojamos Požerskio meninės fotografijos iš serijos „Mūzos“ (1988–2009). Bene brandžiausia iš šio autoriaus sukurtų akto žanro serijų įamžino menininkų studijas ir jų aplinkoje, meno kūrinių apsuptyje pozuojančius modelius.
Šios fotografijos taip pat praskleidžia menininkų gyvenimo užkulisius, tačiau jau kitaip – čia pagarbiu žvilgsniu žvelgiama į kūrybinį procesą, kuris fotografijose atrodo šiek tiek paslaptingas, nepriklausomas nuo konkrečių istorinių aplinkybių, nepavaldus praeitin lekiančioms akimirkoms.
Siluetų, formų, tonų, perspektyvos ir mastelių žaismė „Mūzų“ serijos fotografijose menininkų kūrybos erdves atitolina nuo kasdienybės ir parodo kaip kitokią, kone siurrealią tikrovę, kurioje menininkų modeliai virsta jų mūzomis. Nepaisant išraiškingų meninių sprendimų, šios fotografijos įdomios ir istoriniu požiūriu – jose įamžintų menininkų studijų šiandien jau nebėra, gyvųjų pasaulį paliko ir dalis studijų šeimininkų.
Taigi paroda atskleidžia ir kiek kitokį paties Požerskio kūrybinį amplua. Pažįstamas ir vertinamas dėl tokių žinomų fotografijų ciklų, kaip „Atlaidai“ (1974–2001), „Lietuvos senamiesčiai“ (1974–1985), „Paskutinieji namai“ (1983–1990) ir kitų darbų, kuriuose sujungė reportažinį kūrybos metodą, humanistinį pasaulėvaizdį ir ekspresyvią vizualinę formą, šį kartą autorius prisistato kaip Kauno meninio gyvenimo metraštininkas ir režisuotos, akto žanro fotografijos kūrėjas. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
