Antrojo karantino metu ilgai negalėję atverti durų savo lankytojams, muziejų atstovai ėmėsi svarbios ir šiandieniniame kontekste labai prasmingos iniciatyvos: 20 Lietuvos muziejų profesionalų kartu su tarptautine muziejų bendruomene „We Are Museums“ ir „EIT Climate-KIC“, iki pat pavasario bendradarbiavo su klimato kaitos ekspertais ir mentoriais, drauge ieškodami būdų, kaip muziejai gali padėti spręsti klimato kaitos klausimus.
Į problemą žvelgta iš dviejų perspektyvų – visų pirma ieškota, kaip muziejai ir meno pažinimo centrai gali daryti poveikį visuomenei skatindami jos sąmoningumą. Antra – gilintasi į pačių muziejų veiklą siekiant rasti būdų, kaip šie veikdami atsakingai gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Ne paslaptis, kad muziejų veikloje tvarumo problema yra opi – keičiantis parodoms neretai naujai tinkuojamos ir perdažomos sienos, o kai kurioms vienkartinėms instaliacijoms įrengti sunaudojama begalė konstrukcinių ir kitų medžiagų, kurios galiausiai dulka sandėliuose arba keliauja į sąvartynus.
Kūrybinės programos metu muziejai, pasidaliję į kelias mažesnes grupes, pasiskirstė pagal būsimą veiklos kryptį: viena jų planuoja edukacines veiklas muziejuose, kitos rengia parodą iš perdirbtų žaliavų, kartu skatindami didesnį bendruomenių įsitraukimą. Šiandien jau galima džiaugtis pirmaisiais iniciatyvos rezultatais.
6 mėnesių trukmės programa – kūrybiškam pokyčių inicijavimui
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ buvo vienas pirmųjų, įsijungusių į šešių mėnesių informacinę, mentorystės ir bendrą kūrybinę programą, skatinančią muziejus tapti pokyčių iniciatoriais, kovojant su klimato krize.
„Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė itin vertina, jog turėjo galimybę 6 mėnesius dalyvauti aibėje diskusijų, darbo grupių, seminarų su muziejų atstovais, menininkais, mokslininkais, rinkodaros ir IT specialistais iš viso pasaulio.
Tokiu būdu siekta įsigilinti į problemas, susipažinti su kitų patirtimi jas sprendžiant ir tuo pačiu susitelkti ieškant sprendimų, ką būtų galima saugant gamtą muziejams ir meno centrams nuveikti čia – Lietuvoje.
Meno centras – puiki vieta ekologijos sklaidai
„Muziejus ar meno pažinimo centras yra puiki susibūrimo ir edukacijos vieta, kurioje labai paprasta skleisti žinią apie ekologiją ir ugdyti pirmuosius įpročius. Tai gali prasidėti ir nuo paprasčiausio atliekų rūšiavimo muziejaus rūbinėje, skatinimo naudoti elektroninius bilietus.
Švietimo tikslais gali būti dedikuojamos parodos klimato kaitos problemai, vykti diskusijos. Kuomet derinsime švietimą ir bent mažiausiais veiksmais skatinsime pokytį, tuomet atsakingo vartojimo madingas šūkis taps nuolatine mąstysena“, – tikina „Tartle“ direktorė.
Programos metu gimė daugybė idėjų, kurias kultūros centrų atstovai tikisi įgyvendinti vos tik pandeminė situacija šalyje pagerės. Kai kurios iniciatyvos įgauna pagreitį jau šiandien.
Nelankstus muziejų įrengimas – didelė tvarumo problema
Sprendžiama problema tampriai susijusi su nelanksčiu muziejų įrengimu ir eksponuojamų meno kūrinių bei instaliacijų įvairove. Tai kas kartą keičiantis parodai reikalauja didelių investicijų. Dažnai – į vienkartinius sprendimus.
Atsakingas ir sąmoningas pakartotinis naudojimas sumaniai įrengtiems muziejams nėra didelis iššūkis, jei apie šiuos aspektus buvo pagalvota dar planavimo procese.
2018 m. rudenį duris atvėręs Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, pasak jo įkūrėjo Rolando Valiūno, buvo įrengtas įvertinant tvarumo aspektus. Šiuo klausimu dirbo patyręs architektas Alfredas Trimonis, kuris projektuodamas erdves daug laiko skyrė įsigilinimui į meno pažinimo centro veiklos specifiką.
„Sumaniai apgalvoti mobilūs apšvietimo sprendimai bei bėgelių principu veikianti paveikslų kabinimo sistema leidžia lanksčiai planuoti darbų išdėstymą keičiant parodas nedarant jokių sudėtingų konstrukcinių pakeitimų.
Apgalvotai pasirinkome ir sienų apdailą – salėse dominuoja šviesiai pilka spalva, kai kur – išlikusios senosios architektūros geltonos plytos bei įspūdinga iš betono plokščių įrengta ekspozicijų salė.
Tokiu būdu išliekame universalūs tiek modernių, tiek klasikinių kurinių eksponavimui, kurių įvairove ir pasižymime“ – pasakoja apie architektūrinius ir interjero meno centro sprendimus R. Valiūnas.
Įrengiant menui skirtas erdves galvota ir apie darbų eksponavimą bei tam reikalingą įrangą.
„Pavyzdžiui, grafikos darbai ar knygos dažnai eksponuojami tam skirtuose ekspoziciniuose stenduose. Savo kolekcijoje turėdami tūkstančius skirtingų kūrinių, jų eksponavimui skirtus baldus įsigijome iš anksto įvertindami kūrinių specifiką. Juos saugome ir kiekvieną kartą keisdami parodą naudojame tuos pačius.
Specialiai mūsų centrui pagaminti postamentai skulptūroms taip pat labai universalūs tiek dėl savo dizaino, tiek dėl funkcionalumo, tad neabejoju, kad juos naudosime dar daugybę metų keičiantis parodoms. Apgalvotai esame pasirinkę rėmelius žemėlapiams ir grafikos darbams – jie pas mus visi vienodi, tad siekiant ekspozicijos vientisumo nereikia kas kartą gaminti naujų.
Užduotis pasirinkti tokius, kurie puikiai tiktų darbų įvairovei ir pakartotinam naudojimui nebuvo paprasta. Investavome į kokybę. Tačiau būtent todėl šiandien galime džiaugtis, kad anksčiau mąstę į priekį, šiandien kas kartą keisdami parodą tai darome ypač tvariai“ – sako centro direktorė.
Lietuvos muziejai rado sprendimą, kaip veikti tvariau
Deja, dažnas seniau Lietuvoje įrengtas ar valstybei priklausantis muziejus retai kada turi galimybę keičiantis parodoms pristatyti meno kūrinius neinvestuodamas į apdailos darbus ar ekspozicijai reikiamų baldų bei kitų įrenginių įsigijimą. Visa tai turi neigiamą poveikį gamtai.
Todėl trys iniciatoriai – Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ kartu su „Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi“ bei „Kazio Varnelio namais-muziejumi“ sukūrė grupę „Facebook“ tinkle, skirtą dalintis mintimis, patirtimi ir gerosiomis praktikomis tvaresnės ateities tikslais.
Joje planuojama keistis ne tik tvarios veiklos idėjomis, tačiau taip pat ir tarpusavyje dalintis panaudotais meno darbų eksponavimui skirtais baldais ar įrenginiais, kad kultūros centrų veikla būtų ne tik įkvepianti lankytojus, bet ir bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo pavyzdžiu saugant gamtą“ – pasakoja apie idėją „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.
Perėmė „POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus“ patirtį
„Į grupę yra kviečiami jungtis visų Lietuvos muziejų ir kultūros įstaigų atstovai, tikintys, kad aplinkai draugiški sprendimai ir bendruomenių įsitraukimas yra ir muziejų atsakomybė“, – sako J. Semenauskienė.
„Mintis įkurti grupę kilo galvojant, kad dažnai neturime kur sandėliuoti parodose panaudotos ir nebereikalingos ekspozicinės įrangos, kurios, pavyzdžiui, gali prireikti kolegoms iš kitų muziejų. Taigi, grupė veiks ir praktiniais dalijimosi tikslais“, – pabrėžia ji.
Patirtį, kaip organizuoti tokią veiklą programos dalyviai perėmė iš Lenkijoje veikiančio „POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejaus“, kurio meno kuratorė, muziejininkė bei kultūros antropologė Ewa Chomicka praėjusiųjų metų pradžioje subūrė į sėkmingai veikiančią grupę panašią idėją turinčius muziejus Lenkijoje.
Šiandien Lietuvoje lankytojus priima tik dalis muziejų, o ir šie keisti parodas neskuba, todėl grupėje pasikeitimų dar nėra daug, tačiau vyksta aktyvus dalinimasis informacija. Pasak J. Semenauskienės, matyti pirmuosius realią naudą duodančius programos žingsnius link tvaresnės muziejų veiklos, visus dalyvius iš ties labai džiugina.
„Gera matyti tokį visos bendruomenės susitelkimą vardan to paties tikslo. Tai įkvepianti ir daug optimizmo įnešanti veikla šiuo sudėtingu meno įstaigoms laikotarpiu“, – sako ji.
Prie grupės per kelis mėnesius jau prisijungė daugiau nei 200 narių iš įvairių muziejų ir meno organizacijų Lietuvoje.
Daugiau apie meno pažinimo centro „Tartle“ dalyvavimą projekte: https://www.tartle.lt/lt/naujienos/projektas_museums_facing_extinction.html
