Meno mugės „ArtVilnius“ vadovė ir Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė teigia, kad naujoms idėjoms lengvų kelių ir nebūna – svarbu nepasiduoti, tikėti savo idėja, nes būtent kultūra ir sukurti traukos centrai kuria ekonominę vertę miestui bei visai valstybei.
Meno sklaida regionuose
Pasak Dianos Stomienės, kultūra miestą, miestelį ar regioną gali išgarsinti labiau negu bet kas kitas.
„Regionuose reikia idėjų ir tas idėjas turi palaikyti savivalda. Matome, kaip Anykščiai atsigavo ir tapo turistiniu miestu. Medžių lajų takas tapo objektu, kurio apžiūrėti žmonės važiuoja iš visos Lietuvos, atvykę užsienio turistai taip pat jį įtraukia į lankytinų vietų sąrašą. Galima paminėti ir Dusetas. Kažkada šį miestą garsino žirgų lenktynės, bet šiuo metu jį garsina parodinė, kultūrinė veikla“, – sėkmingus pavyzdžius vardija D. Stomienė.
Meno mugės vadovė išskiria ir kitą – ekonominę pridėtinę vertę, kurią miestams sukuria kultūros traukos objektai.
„Miesto kultūrinai objektai – garsus teatras, galerija su įdomiomis parodomis – traukos centrai ir jie skatina turizmą ir kuria ekonominę vertę ne tik miestui, bet ir valstybei“, – sako D. Stomienė.
Naujoms idėjoms lengvų kelių nebūna
Meno mugės vadovė atskleidžia, kad „ArtVilnius“ kelias nebuvo lengvas – iš pradžių idėja sulaukė daug kritikos, ekspertai abejojo, ar tokio projekto Lietuvai reikia.
„Meno mugės kelias buvo tikrai sunkus, bet aš manau, kad naujoms idėjoms lengvų kelių ir nebūna. Mes, lietuviai, turime mažą savivertę, jeigu norime kažką naujo sukurti, klausiame savęs: o kas čia bus, kas čia važiuos, kam to reikia? Idėja gimsta, bet kartu gimsta labai daug neigimo – būtent taip buvo ir su „ArtVilnius“, – teigia D. Stomienė.
Lietuvos meno galerininkų asociacija veiklą vykdo nuo 1996 metų. Diana Stomienė atskleidžia, kad meno mugės idėja kilo įžvelgus įsisenėjusią problemą meno rinkoje ir vadovaujantis sėkmingais užsienio meno mugių pavyzdžiais.
„Visi matėme problemą, kad į mažas galerijas neina tiek lankytojų, kiek norėtume, dėl to menininkams sunku išsilaikyti. Matydami garsių pasaulio meno mugių pavydžius – Bazelio, Kelno meno muges, kurios veikia jau virš 50 metų, supratome, kad meno mugėse vyksta ne tik kūrinių pardavimas – ten vyksta tinklaveika. Dalyvaujant galima užmegzti ryšius, pritraukti užsienio menininkų, atnešti labai daug įvairiapusių kontaktų ir naudos kultūros sektoriui, miestui ir valstybei.
Žinoma, mūsų idėja sulaukė milžiniško pasipriešinimo, kritikai teigė: dabar ne laikas, niekas čia nevažiuos, tačiau mes tikėjome idėja 100 procentų, tikėjome visa komanda ir žmonėmis. Aš manau, jeigu tiki idėja, galima „pramušti sienas“. Mūsų tikslas buvo užimti šitą nišą ir mums tai pavyko, nors ir sunkiai. Dabar tie žmonės, kurie sakė, kad mums nieko neišeis, stebisi, kad visgi pavyko“, – pasakoja D. Stomienė
Diana Stomienė „ArtVilnius“ patirtį lygina su Panevėžio ambicija – Stasio Eidrigevičiaus menų centru, kuris lankytojus turėtų pakviesti 2023 metais.
„Aš manau, kad lygiai taip pat bus su Stasio Eidrigevičiaus menų centru. Jis yra labai svarbus Panevėžio miestui ir manau, kad jis atvertų tarptautinę komunikaciją. Panevėžys yra strategiškai geroje geografinėje vietoje. Taip pat pats Stasys Eidrigevičius yra vienas žymiausių Lietuvos menininkų.
Taigi, SEMC taptų traukos centru, manau, kad žmonės ten važiuos iš įvairių šalies miestų, o dėl geros parodos gali atskristi ir iš užsienio. Šis centras paskatintų turizmą, sukurtų ekonominį augimą ir ugdytų vaikų, jaunimo ir visos bendruomenės kūrybiškumą“, – teigia D. Stomienė.
Abejojantiems, Diana Stomienė kviečia prisiminti Paryžiaus simbolį – Eifelio bokštą.
„Eifelio bokštas buvo paryžiečių labiausiai nekenčiamas objektas, pažiūrėkime, kaip yra dabar. Tiesiog negalima paleisti to „paukščio“ iš savo rankos. Juk turime liūdną pavyzdį, kaip Vilnius prarado Gugenheimo muziejų – tai būtų buvęs pasaulinio lygio kultūros objektas, tačiau tąkart idėja nebuvo įgyvendinta, tad nesuklyskime šįkart“, – sakė D. Stomienė.
