Konfliktas dėl 66 metų menininko V.Moncevičiaus-Mončio kūrybinio palikimo kilo po jo mirties 2016 metais. Dėl dingusių meno vertybių į policiją kreipėsi JAV gyvenanti dailininko dukra, tapusi turto paveldėtoja.
Jos patikėtinė apsilankė velionio nuomotose patalpose-dirbtuvėse, kurias kūrėjas buvo įsirengęs Palangoje, vandentiekio siurblinėje šalia poilsio namų „Pušynas“.
Tačiau ten nieko nerasta – spyna nebuvo išlaužta, todėl iš karto įtarta, kad čia lankėsi artimi žmonės.
Jautė ir moralinę skriaudą
Dingusių kūrinių paieška truko daugiau kaip du mėnesius. Galiausiai jie buvo rasti menininko sesers draugo bute ir sodyboje.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paveikslų ir medinių skulptūrų vagystės. Dailininko dukra teigė, kad dingę tėvo kūriniai – ne tik materialinis nuostolis, bet ir moralinė skriauda.
Įtarimų šešėlis krito ant mirusiojo 59 metų sesers klaipėdietės ir 67 metų jos sugyventinio iš Mažeikių rajono.
Per kratas Klaipėdos bei Mažeikių rajonuose ir Kretingoje rasti beveik visi ieškoti kūriniai. Keli darbai tuo metu buvo eksponuojami parodose.
Teismai neįžvelgė kaltės
Dailininko sesuo ir jos draugas buvo kaltinami, kad veikdami kaip bendrininkų grupė iš dirbtuvių ir buto Palangoje paėmė, išgabeno ir pagrobė svetimą didelės vertės turtą, – 34 paveikslai ir 5 medinės skulptūros įvertinti 39 tūkst. eurų.
Už didelės vertės svetimo turto pagrobimą numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Prokurorė prašė jiems abiem skirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant metams, atsiprašyti nukentėjusiosios.
Tačiau ir Palangos apylinkės, ir Klaipėdos apygardos teismai nusprendė, kad poros veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymio – tyčios.
Apklausus proceso dalyvius nustatyta, kad vienuolika paveikslų dailininkas seseriai padovanojo.
Moteris nuolat rūpinosi brolio sveikata, jo paveikslų laikymu ir apsauga, stengėsi juos eksponuoti, buvo sudariusi sutartį dėl dirbtuvių, turėjo raktus ir galėjo bet kada čia užeiti. Ji padėjo broliui įsigyti butą po skyrybų laiduodama ir padengdama paskolos dalį, kai to prireikdavo.
Dailininko sesuo neturėjo duomenų apie paveikslų ir skulptūrų paveldėjimą, tačiau galėjo manyti, kad juos pasiimdama ir ketindama juos rodyti visuomenei elgiasi teisingai.
Teismo sprendimu, iškilus nesutarimų dėl kūrinių priklausomybės, tai turėjo būti aiškinamasi civilinio proceso tvarka.
Taip ir nepaliko testamento
V.Moncevičiaus dukros atstovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir planuoja jį skųsti aukštesnei instancijai.
Jiems kelia klausimų tai, jog mirusiojo sesuo, žinodama, kad policija ieško brolio kūrinių (apie tai daug rašyta spaudoje), ne tik tylėjo, bet ir apklausiama policijoje rašė žinutes savo draugui, kad jis slėptų kūrinius.
Liudytojai pasakojo, kad tėvas mylėjo dukrą, o ji juo didžiavosi. 2012 ar 2013 metais menininkas norėjo surašyti testamentą, kad visą savo turtą palieka dukrai, tačiau notarė pasakiusi, jog tai nebūtina, nes ji – vienintelis vaikas, tad ir taip jai viskas priklausys.
Išteisintoji sesuo teismui nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad kai kurie darbai jai buvo brolio padovanoti.
Bet teismas priėjo išvadą, kad po brolio mirties sesuo rūpinosi jo darbais, ketino rengti parodas ar perduoti kūrinius bažnyčiai, nes esą kažkada apie tai kalbėjęs menininkas, todėl, nors ir nebūdama oficiali paveldėtoja, galėjo turėti pagrindo manyti, jog pasiimdama paveikslus elgiasi teisingai.
Tapyba – laisvalaikio pomėgis
„Vytauto darbuose nemažai religinės tematikos, jis domėjosi Bažnyčios istorija, bendravo su kunigais, jį labai domino senieji koplytstulpiai. Vytautas buvo baigęs Dailės akademijoje dizainą ir projektavimą. Jis rengė privačių ir visuomeninių pastatų projektus, o tapyba buvo laisvalaikio pomėgis. Gal būtų buvę ir kitaip, bet iš tapybos nepragyvensi“, – pasakojo dailininko bičiulis Romas Paulikas.
V.Moncevičius stengdavosi aplankyti meno parodas, dažnai atvažiuodavo į jų atidarymus Klaipėdoje.
„Vytautas dalyvaudavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus kas dveji metai rengiamose parodose „Vakarų vėjai“, – sakė privačios meno galerijos vadovė Violeta Jusionienė. – Jis taip pat prisidėjo prie uostamiesčio dailininkų iniciatyvos dovanoti meno kūrinius Jūrininkų ligoninei. Ligoninės patalpas puošia keletas jo drobių.“
Keturi V.Moncevičiaus darbai kabo Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
