Tai BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė.
„Su jo dukra kalbėjau, tai ji man patvirtino“, – sakė E. Bogdanienė.
L.L.Katinas gimė pirmąją Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje dieną – 1941 m. birželio 22-ąją. Ant jo gimtojo Radviliškio tuo metu jau krito bombos. Tapytojas iki šiol nemėgsta saldumynų, nes vaikystėje niekas jam jų neduodavo.
L.L.Katinas – vidurinė dailininkų dinastijos grandis. Tėvas – žinomas tapytojas Leonas Katinas (1907–1984), pasak sūnaus, tapė iš natūros ir tik Aukštaitiją. Klajodamas po Aukštaitijos laukus mėgo nešiotis didelį baltą skėtį, kurį dažnai tekdavo tempti sūnui.
Du keistuoliai sukeldavo juoką ne vienam kaimiečiui. Sūnus Džiugas – vienas žymiausių lietuviškojo performanso meistrų, jis taip pat tapo, kuria filmus. 1964 m. L.L.Katinas baigė architektūrą Lietuvos dailės institute. 1968–1992 m. dėstė M.K.Čiurlionio meno mokykloje, 1992–2008 m. – Vilniaus dailės akademijoje.
Sovietmečiu tapytojas surengė nesankcionuotą parodą sporto salėje ir buvo nubaustas – kelerius metus negalėjo dalyvauti oficialiose parodose. 1999 m. L.L.Katino kūryba įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
„Pamirškite tą terminą „kūrėjas“. Kūrėjas yra ten, viršuje. Aš esu laidininkas“, – interviu „Lietuvos rytui“ savo megstamą frazę dar šių metų birželį pasakė tapytojas L.L.Katinas.
L.L.Katinas visuomet vaikščiojo vienas – tarp kitų Lietuvos tapytojų jis išsiskyrė tiek sovietmečiu, tiek ir atgautos nepriklausomybės laikotarpiu. Pasak jo paskutiniosios parodos kuratorės J.Marcišauskytės-Jurašienės, menotyrininkai jau ne sykį yra pastebėję, kad pats L.L.Katinas yra ir savita meno tendencija, ir atskira meno srovė, nes nieko panašaus XX a. lietuvių dailėje neturėjome ir šiandien neturime.
Baigęs architektūros studijas jis jau po kelerių metų visa galva paniro į tapybą. Į paryžietiškos prieškario nostalgijos ir kaimiškų šaknų suformuotą Lietuvos dailės pasaulį jis su savo abstrakčių formų paveikslais įsiveržė XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Labai greitai L.L.Katinas tapo vienu pagrindinių to meto reformatorių, avangardistų, stagnacinės brežnevinio laikotarpio kultūros fasade praplėšusiu laisvos, eksperimentinės kūrybos skylę.
„Prieš parodą paskambinau pasakyti, kad gražiai įrėminome jo akvareles, o jis prisipažino, kad visą gyvenimą turėjo problemų dėl rėmų. Ir tai – tiesa. Visomis prasmėmis“, – „Lietuvos rytui“ yra sakiusi kuratorė.
Pasak jos, L.L.Katinas iš tiesų yra neįrėminamas, jį labai sunku įdėti į kurios nors meno srities lentynėlę.
Todėl išsamus jo kūrybos pristatymas J.Marcišauskytei- Jurašienei nebuvo lengvas – kaip įrėminti jo kūrybos visumą. Įdomu, kad tapytojas savo didžiausios parodos kuratorei pareiškė tik du pageidavimus.
Tradiciškai priminęs nevadinti jo darbų kūriniais paprašė nekvaršinti jam galvos. Mat, jo manymu, parodos eksponavimas – kuratorės darbas.
„Savo darbą aš jau padariau“, – pareiškė dailininkas, kuris kitų metų birželį turėjo minėti 80-metį.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl tapytojo L.Katino mirties
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl tapytojo Lino Leono Katino mirties.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios meno ir kultūros pasaulio asmenybės, savo gyvenimu ir kūryba simboliškai įkūnijusios Lietuvos raidos patirtis. Dėl sovietinės konjunktūros priverstas atsisakyti architekto profesijos, L. Katinas pasirinko dailininko kelią, kuriame nuosekliai skleidė kūrybinės laisvės bei meninės raiškos įvairovės idėjas.
„Žanrų požiūriu įvairiopa kūryba, kurioje meniškai persipina asmeniniai dailininko išgyvenimai, tautiniai motyvai, krikščioniška tematika, kitų kultūrų civilizaciniai simboliai, reikšmingai papildė ir praturtino Lietuvos kultūros paveikslą“, – užuojautoje teigia šalies vadovas.
Anot I. Šimonytės, L. Katinas buvo meistriškas kūrėjas, laisvai kalbėjęs skirtingų kultūrų kalbomis, tačiau visada buvęs ištikimas savosios žemės tradicijoms.
„Tai buvo vienas pirmųjų mūsų moderniosios dailės kūrėjų, dar gūdžiu sovietmečiu parodęs kelią ateities kartoms. Dėl iškilaus menininko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visiems, kuriuos žavėjo ir visada kerės laisvas ir daugiaprasmis Lino Leono Katino potėpis“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad L. Katinas į Lietuvos kultūros ir meno istoriją įeis kaip nusistovėjusių ir primestų normų laužytojas.
„Savo darbais jis dar ne vieną ateities Lietuvos dailininkų ir meno mylėtojų kartą mokys drąsos eksperimentuoti, naujai matyti tradicijas ir nuolatos ieškoti įkvėpimo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir jo talento gerbėjams“, – teigia parlamento vadovė.
Anot Kultūros ministerijos, menininkui tapyba buvo laisvės ir eksperimentų erdvė, jis kalbėjo įvairialype menine kalba ir puoselėjo avangardo dvasią.
„Linas Leonas Katinas kūrybai atidavė kelis dešimtmečius, darbuose gvildeno amžinąsias temas ir nepaliovė stebinti savo talento gerbėjų. Tapytojas nuėjo išties spalvingą, įdomų kūrybinį kelią ir neabejotinai tapo reikšminga figūra lietuvių dailės istorijoje bei savo kartos reiškiniu“, – rašoma ministerijos užuojautoje.
