Simboliška, kad šiuo intensyviu laikotarpiu mezgėsi ir nauja vizualinė tapatybė – logotipas, – kuriame atsispindi po muziejaus sparnu globiamų visų vienuolikos padalinių sąjunga.
Spalio ir lapkričio mėnesiais Vilniuje buvo atidaryta daugybė parodų, tarp jų ir garsiausiai nuskambėjusi „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. Parodą sudaro nepaprastõs Vladimiro Tarasovo draugų 7–9 dešimtmečiais sukurtų darbų kolekcijos dalis.
Kūriniai simboliškai įsipynė į Radvilų rūmų muziejaus atsinaujinimo kontekstą, susiliedami į savalaikį ir prieštaravimų kupiną praeities bei naujojo laikmečio peizažą.
Kiek vėliau prie permainų vėjų Radvilų rūmų dailės muziejuje prisidėjo ir šiuolaikiška Niujorke gyvenančio irakiečių kilmės menininko Michaelo Rakowitzo paroda „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“, surengta bendradarbiaujant su Šiuolaikinio meno centru.
Vos atsivėrus minėtoms parodoms, šalyje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, kurio metu muziejus lankytojams užsivėrė tik iš dalies. Šiuo laikotarpiu muziejus išsikėlė tikslą naująsias parodas ir edukacines programas pristatyti į žiūrovų namus – internete, rubrikose #(ne)pasiekiamosparodos ir #muziejusjūsųnamuose.
Kultūriniam gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę, muziejus reguliariai pristato pasivaikščiojimų su parodų kuratoriais vaizdo įrašus, atveria restauratorių dirbtuves bei muziejaus fonduose saugojamas vertybes.
Nuobodžiaujantiems muziejus siūlo įvairias edukacines programas, o pasiilgusiems nuolatinių ekspozicijų – galimybę aplankyti bet kurį iš vienuolikos muziejaus padalinių virtualiai, lydint gido pasakojimui.
Vienos iš muziejaus parodų „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“ gidais taps patys jos dalyviai, kurie pasakos apie savo prisiminimus ir patirtį reziduojant bei kuriant Paryžiuje. Šios parodos fragmentus karantino laikotarpiu muziejus žiūrovams pristatys savo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Prie LNDM misijos jungiasi ir kartu su informaciniu partneriu Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) įgyvendinamas projektas „30 kūrinių, 30 kūrėjų, 30 savaičių“.
30 žinomų Lietuvos dailininkų, literatų, muzikų, architektų, dizainerių ir kultūros veikėjų buvo pakviesti išsirinkti jiems artimą, įkvepiantį eksponatą bet kurioje LNDM padalinių ekspozicijoje bei papasakoti, kodėl išrinktasis kūrinys jiems svarbus, artimas ir ypatingas.
Šiuos pasakojimus LNDM ir LRT savo žiūrovams rodys kiekvieną savaitę. Projektą jo vadovas dr. Arūnas Gelūnas vadina ypatingu susitikimu su meno kūriniu ir priduria:
„Muziejus – tai nepalyginamai daugiau nei fiziniai objektai, kabantys ant sienos ar sustatyti vitrinose. Galima sakyti, kad muziejus – tai labai asmeniškos patirtys ir iš šių patirčių gimstantys pasakojimai. Išties, muziejaus erdvės yra kupinos šių pasakojimų, kiekvienas paveikslas, graviūra ar skulptūra yra apgaubta asmeninių patirčių.
Šį kartą apie savo muziejines patirtis papasakoti pakvietėme 30 garsių Lietuvos kūrėjų. Labai tikiuosi, kad šis projektas, pakvietęs žymius kultūros žmones pasakoti apie juos įkvepiančius kūrinius, santykį su muziejais, menu, atvers duris į meno pažinimą ir kitiems – paskatins platų galimų lankytojų ratą atrasti ar dar kartą aplankyti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus šedevrus.“
Projekto „30 kūrinių, 30 kūrėjų, 30 savaičių“ vadovas LNDM direktorius dr. Arūnas Gelūnas, režisierė – Eglė Marija Želvytė, prodiuseris – Vidmantas Valantiejus, kompozitorius – Jievaras Jasinskis, garso režisierius – Paulius Vaicekauskas-Plucando, operatorius – Tomas Bujauskas, montažas – Eglė Marija Želvytė, vadyba – Viktorija Stasiukynaitė ir Ugnė Utkutė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
