Įvietintas kurinys sumanytas dar iki karantino paskelbimo ir žiurovams jis bus matomas visą parą, nepriklausomai nuo to, ar valdžia leis ar draus lankytis galerijose. Fotomenininkė Inga Dinga kiekvienam praeiviui pateikia 475-ių „fuji instax“ mozaiką kaip Žvėryno rajono langų ir langinių tipologiją.
„Man visada kėlė nuostabą mediniai Žvėryno namukai – iš kur tos ryškios jų spalvos? Tarp santūrių smėlio ir pilkų tonų – visi dangaus mėlio ir žaliosios atspalviai, sodri turkio ar gili karališkoji mėlyna… Tiesiog – jūros paletė. Ir ta ramybės, jaukumo, istorijos artumo nuotaika: kaip Neringoj... Ten, kur gražios mėlynos langinės, smėlis, jūra, laisvė... Sentimentai“, – prisipažino Inga Dinga
SENTIMENTŲ BANGA
"Pasitrauk nuo lango, užstoji šviesą!
Tačiau langai ne tik šviesą vidun įleidžiančios angos, jie turi kažkokią paslaptingą trauką. Tyrinėji langų puošybą, bet vogčiomis žvilgteli pro langus į vidų ir... retai ką nors gali pamatyti. Viduj tamsu, o jei dar užuolaidos, o jei langinės, o jei tie langai apskritai užkalti lentomis?
500 Žvėryno rajono langų Ingos serijoje „Sentimentų banga“. Atrodo nieko ypatingo, langų fotografijos ir viskas, bet stabtelkit akimirką ir pajusite, kaip įtraukia šitas kūrinys.
Sakoma, žmogaus akys yra langai į sielą. Žiūri žmogui į akis – pridažytas, pamuštas, pavargusias, linksmas, liūdnas, apsiblaususias, tuščias, piktas, o kartais slepiamas po akiniais ir spėlioji – kas per žmogus? Taip ir nepamatai tos sielos, negali jos apžiūrėti, na, gal tik užuominas, kontūrus, vos menamus šešėlius. O ką, jei langai yra namo akys? Per juos mes bandome įžiūrėti tai, kas už jų slepiasi.
Pro langus patenka šviesa, garsas, kvapas, išgirstamos naujienos, gali kristi daiktai ir visa tai – tiek į vidų, tiek į lauką. Langai tarsi riba, skirianti dvi erdves – privačią ir viešą, saugią ir baugią, įkalinančią ir išlaisvinančią. Žvelgti pro langą į namo vidų, tai tarsi bandyti žvelgti į kito žmogaus sielą. O ką, jei už tų langų yra namo siela – saugiai besislepianti, o gal norinti ištrūkti į laisvę?
Erdvė už langų – privati, paslaptinga, tamsi, mistiška, baugi, žadinanti smalsumą.
Erdvė, kurios mes, stovėdami šiapus lango, nematome.
Tuo tarpu viduje esančiam erdvė pro langą yra tarsi ištrūkimas į laisvę, į šviesą, į polėkį, į platų pasaulį, į pažinimą, kitokius pojūčius...
Ingos langų mozaika tarsi pasakoja mums slapčiausias svajones tų, kurie ten, tamsoje, viduje. Atsitraukę mes matome neryškų visų tų svajonių paveikslą. Bangą, dangų, jūros krantą. Simboliška, kad langai susidėlioja į vientisą paveikslą, kuris tarsi ištrūkimas į laisvę, į tai, ką kiekvienas langas būnančiam viduje ir simbolizuoja.
Langai, į kuriuos mes žiūrime iš šitos pusės, langai, už kurių mes bandome įžiūrėti nuo mūsų slepiamų erdvių paslaptį, tarsi kalba, atsakydami mums, kas jie iš tiesų yra – jie langai į laisvę, į erdvę, į polėkį, jie visi kartu, suformuoją lango, kaip ištrūkimo į erdves simbolį. Tame pointilizmo margumyne bandydami pamatyti bendrą vaizdą mes matome kažkokius vos apčiuopiamus laisvės, erdvės, polėkio kontūrus.
Laisvė juk neturi kontūrų, dėl to jie ir nėra tikslūs. O dar tas pointilizmo efektas, margumynas, tarsi miesto, intensyvios ir ryškios aplinkos triukšmas, kuris trukdo pamatyti ryškų paveikslą, bet mes galime pamatyti tai, ką trokštame matyti stovėdami prie lango.
Tokios mintys sukasi galvoje pamačius Ingos kūrinį. O dar simboliška tai, kad kūrinys, kuriame langai suformuoja vaizdą, kabo lange, kuriame atsispindi žiūrovas ir anapus gatvės esančių pastatų langai. Langai lange, o tarp jų tu, stebėtojas. O galbūt tave patį kas nors stebi?".
/Mindaugas Meškauskas, fotografas/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, rėmėjas "Fujifilm Lietuva".
Fotoprojektą vitrinos languose (Gedimino pr. 43, Vilnius) galima pamatyti nuo lapkričio 19 iki sausio 8 dienos.
