Nors būtų prasmingiau, jei paroda būtų atidaryta Hagoje įsikūrusioje ambasadoje, ji šiuo metu puoštų tik sienas ir jais grožėtųsi keletas darbuotojų.
Kur daugiau, jei ne Olandijoje, būtų galima eksponuoti natiurmortus – aliejiniais dažais drobėje nutapytus vilkdalgius, saulėgrąžas, piliarožes. Šiuos augalus mėgo tapyti žinomas olandų postimpresionistas Vincentas van Goghas, skirtingas jų kompozicijas įamžinęs net po keletą kartų.
Jam gyvenant Pietų Prancūzijoje buvo sukurti garsieji darbai – „Saulėgrąžos“, „Vilkdalgiai“. Būtent šiuo tapybos periodu olando kūriniuose sužydėjo ryškios spalvos ir kontrastingi jų deriniai.
„Mane būtent sužavėjo neįprasti deriniai – oranžinės ir mėlynos, tamsiai žalios ir ochros. Pabandžiau tokius derinius perkelti į savo natiurmortus. Jie traukia akį šviesiais tonais, atrodytų, perteikia nesibaigiančios vasaros nuotaiką“, – apie keturis V.van Gogho tema parodai nutapytus darbus pasakojo autorė, kuriai tapyba pandemijos metu tapo ne tik atradimu, bet ir pomėgiu.
Nors tapymas – pomėgis, Ligita jį lavina lankydama dailės kursus pradedantiesiems Vilniaus dailės akademijoje, domisi indvidualiai žinomų menininkų kūryba.
„Kai vasarą nutapiau pražydusius irisus, pasidomėjau, kas iš žinomų menininkų juos yra įamžinęs. Taip olandų dailininkas V.van Goghas (1853–1890 m.) tapo mano įkvėpimo šaltiniu. Pavarčiusi jo darbų albumą, pabandžiau atkartoti žinomo postimpresionisto idėjas, braižą“, – sakė žurnalistė.
Vazą su irisų puokšte V.van Goghas nutapė 1890 metais drobėje aliejiniais dažais, o kitas jo darbas „Vilkdalgiai“ buvo sukurtas 1889-aisiais.
Ligitos tapybos darbų nuotraukose, kuriose matote mėlynuojančius irisus, dar vadinamus vilkdalgiais, pastebimas prisilietimas prie olandų kūrėjo stilistikos, perteikta net panaši kompozicija.
Ligitai buvo sunku atsilaikyti ir nuo saulėgrąžų puokštės tapymo vazoje, nes V.van Gogho „Saulėgrąžos“ žinomos visame pasaulyje. Bet ne tai svarbiausia – olando vaza su 15 skirtingo žydėjimo fazių saulėgrąžų buvo vienas spalvingiausių, šviesiausių jo kūrinių, nutapytų 1889 m. Savųjų saulėgražų darbų L.Valonytė turi du variantus, tad sunku pasakyti, kuris jų geresnis.
Kadangi autorė norėjo išlaikyti natiurmortų temą, vasaros augalų tapymo seriją papildė ir ryškiai rausvų piliarožių puokšte. V.van Goghas taip pat buvo neabejingas aukštais stiebais gėlių grožiui, juk kitaip 1886 metais nebūtų sukūręs drobės „Vaza su piliarožėmis“.
„Sakyčiau, link artimesnės pažinties su garsaus olando kūryba ėjau pamažu ir dar pati to nežinodama, kad jo tapybos darbai man padarys didžiulį poveikį“, – neslėpė autorė.
Daugiau nei prieš dešimt metų jai teko lankytis Amsterdame įkurtame V.van Gogho muziejuje. Tuomet autorė apžiūrėjo parodą, įsigijo turistams skirtą leidinį, puodelį su aguonų ornamentais. Retkarčiais paskaitinėdavo leidinyje aprašytą dramatišką menininko biografiją, pasigrožėdavo darbų nuotraukomis.
„O kad šiais metais V.van Goghas taps mano mokytoju ir kūrybos įkvėpėju, dar ir šiandien nelengva patikėti“, – juokėsi pašnekovė.
