„Netekome dailininkės skulptorės Zuzanos Pranaitytės, – socialiniuose tinkluose rašė Laima Purlienė. – Kai vasarą tingiai ilsėsitės pajūryje, kai prieisite prie skulptūros „Žvejo dukros“, prisiminkite kuklią dailininkę, palikusią mums šį nuostabų kūrinį, ir žinokite, kad jis simbolizuoja tris Baltijos valstybes. Tai dar kartą, šį rytą pranešdama man liūdną žinią apie netektį, patvirtino velionės giminaitė. Mieli mano jaunystės draugai, kurie pažinote Zuzaną, palydėkit ją malda ir geriausiomis mintimis, kurių ji buvo verta.“
Zuzana Pranaitytė gimė 1930 m. birželio 20 d. Šakių apskrities Kulčikų kaime valstiečių šeimoje. Baigusi vidurinį mokslą Pilviškiuose, įstojo į Lietuvos valstybinį dailės institutą, kurį baigė 1958 m. įsigijusi skulptorės profesiją.
Pirmieji skulptūros mokytojai buvo E. Radauskaitė ir R. Jakimavičius. Vėliau dėstė B. Pundžius, J. Mikėnas; piešimą – J. Kėdainis, P. Aleksandravičius, V. Žuklys.
Dirbo daugiausia religine tematika. Ji buvo Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Augustina. Surengė dvi parodas – 1970 ir 1990 metais.
Zuzanos Pranaitytės mėgstamiausias vaizdinio meno žanras – skulptūra, tačiau savo repertuare ji turėjo nemažai piešinių ir gobelenų. Skulptūroms daugiausia naudojo marmurą, medį, terakotą, gipsą, akmenį; piešiniams – vaško ar kreidinę pastelę; gobelenams – vilną, pusvilnę, liną.
Plačiau apie Zuzaną Pranaitytę skaitykite štai čia.
