Medikės išsilavinimą turinčiai moteriai prieš dvi dešimtis metų ėmė kirbėti mintis, kad kažko gyvenime trūksta. Šis pojūtis persekiojo maždaug penketą metų, kol galiausiai atrado siuvinėjimo džiaugsmą.
„Išsiuvinėjus kelis paveikslus vis dažniau sapne iškildavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardė“, – prisimena A.Zupkienė.
Dar didesnį įkvėpimą autorė pajuto kartu su vyru apsilankiusi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje ir išvydusi paveikslą „Žinia“. Žvelgiant į jį kūrėjos širdyje įsivyravo ramybė, o pabandžius šį paveikslą išsiuvinėti kryželiu keisti sapnai liovėsi.
Įminusi sapnų pavidalu atneštą mįslę ir baigdama siuvinėti paveikslą „Žinia“ netrukus vaikščiodama pajūriu moteris rado kitą užuominą – akmenį, kuris buvo labai panašus į M.K.Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.
Taip kilo mintis, koks bus siuvinėjamas kitas paveikslas. Po kurio laiko atsirado dar keli paveikslai: „Pasaka (Karalių pasaka)“, „Karalaičio kelionė“ – antras paveikslas iš triptiko, „Bičiulystė“, „Praeitis“. Ir tai toli gražu dar ne pabaiga.
Pasak pačios autorės, išsiuvinėti vieną paveikslą užtrunka nuo vienų iki pusantrų metų. Autorė šiai savo aistrai laiko negaili, o siuvinėjimo reikmenis visur vežasi kartu – kad būtų pasirengusi užklupus įkvėpimui.
Autorė pabrėžia niekada nesėdanti dirbti lydima negatyvių emocijų.
A.Zupkienė gimė (1973 m.) ir augo Panevėžyje. Dar vaikystėje susidomėjo siuvinėjimo subtilybėmis, jų nepamiršo ir paauglystėje, tačiau, pradėjus studijuoti medicinos mokslus, hobis buvo užmirštas. 1995 metais pasuko į Kauną atlikti akušerinės praktikos ir ten liko. (LS)
Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
