Keistasis politinis cirkas ore – tik viena žinomo lenkų menininko Jerzy Kędzioros (Jotkos) parodos dalis. Net keliolika jo skulptūrinių kompozicijų išsibarstė po visą Europos parką – tai ant lyno stovintys akrobatai, šuolyje sustingęs bėgikas, virš vandens po galingo grybšnio pakilęs irkluotojas ir daugelis kitų įspūdingų figūrų. Tarp jų – ir minėti politikai.
Sukurti linksmą politinės kovos komentarą skulptorių įkvėpė buvusio Lenkijos prezidento Lecho Walęsos žodžiai, kai jis nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose: „Aš to nenoriu, bet turiu tai padaryti.“
Virš praeivių galvų balansuojančias 73 metų J.Kędzioros figūras dažniausiai galima išvysti Europos ir JAV didmiesčiuose prestižinių meno parodų metu, tačiau jis prisipažino, kad senokai norėjo pristatyti savo kūrinius už „rytinės Lenkijos sienos“.
„Man buvo malonu gauti kvietimą iš Gintaro Karoso, išskirtinio menininko, meno renginių organizatoriaus ir Europos parko, kuris svarbus šiuolaikinei skulptūrai ne tik rytinėje Europos dalyje, kūrėjo.
Pažintinis vizitas šių metų sausį patvirtino įsitikinimą, kad tai puiki vieta balansuojančioms skulptūroms pristatyti. Mano darbų pristatymas daugelio modernaus meno įžymybių kūrinių, surinktų G.Karoso, kontekste tampa labiau išskirtinis“, – sakė į Lietuvą atvykęs menininkas.
Nesibaimindami virusų meno mėgėjai jo parodą po atviru dangumi gali aplankyti iki lapkričio mėnesio.
– Kaip kilo sumanymas į miško parką pasikviesti menininką, kurio skulptūras įprasta matyti miestų gatvėse ir aikštėse? – paklausiau 52 metų Europos parko įkūrėjo G.Karoso.
– Tiesą sakant, jo atstovai patys pasiūlė mums jo parodą.
Beje, parodos Europos parke – retas reiškinys. Per tris dešimtmečius jų buvo vos kelios. Įdomu, kad keletas menininkų, surengę pas mus parodą, nusprendė palikti savo darbus čia visam laikui.
Kadangi J.Kędzioros skulptūros nemažos, o joms eksponuoti reikia ne tik specialių priemonių, bet ir technikos, kuri pakeltų darbus iki medžių viršūnių, parašėme projektą Kultūros tarybai ir gavę finansavimą pasikvietėme menininką.
Kodėl jis panoro pristatyti kūrinius gamtoje, nežinau. Gal todėl, kad pandemijos metu miestai ištuštėjo?
O gal norėjo parodyti savo kūrybą šalia vienos garsiausių Lenkijos skulptorių Magdalenos Abakanowicz darbų? Juk Europos parkas meno pasaulyje jau seniai garsėja puikia žymiausių pasaulio skulptorių kūrinių kolekcija.
– Kiek J.Kędzioros skulptūrinių kompozicijų galime pamatyti parodoje? Ar visos jos kabo medžių viršūnėse?
– Įvairiose parko vietose rodoma net dvylika skulptūrinių kompozicijų.
Tris figūras galima pamatyti einant centriniu taku. Viena jų – šalia tako esančiame tvenkinyje. Įdomu, kad tai vienas retesnių menininko darbų, nes jis daugiau dirba su oru nei su vandeniu.
Daugiausia tai ore balansuojantys įvairiausi sportininkai, tarsi sustingę judesyje. Kelios kompozicijos su kėdėmis – politine tema. Darbai kabo skirtingame aukštyje.
Man pačiam labiausiai patinka santūriausi šio menininko darbai.
Tai iš Pablo Picasso paveikslų pasiskolintos akrobatų figūrėlės.
J.Kędziora yra sakęs, kad jam labai patiko ankstyvieji P.Picasso tapybos periodai – mėlynasis ir rausvasis. Todėl šie darbai – tarsi padėka jį sužavėjusiam menininkui.
– Lietuvoje vis dažnesnės stiprios liūtys su audromis, beveik uraganiniai vėjai. Ar negali nutikti taip, kad sunkios figūros, kabančios tarp medžių, bus nuplėštos ar užkris ant žiūrovų?
– Tikrai ne. Pirmiausia todėl, kad lenkų menininkas tokius darbus daro jau ne vieną dešimtmetį, o į Lietuvą jis atsivežė ir visą technikų komandą, kuri visuomet tuos darbus sumontuoja. Taigi mums reikėjo tik pasiūlyti vietą ir parūpinti technikos.
Kita vertus, nors atrodo, kad erdvėje balansuojančios figūros – labai sunkios, masyvios, bronzinės, jos iš tiesų pagamintos iš gerokai lengvesnių medžiagų.
Menininkas pasakojo, kad vos pradėjus kurti ant lyno balansuojančias skulptūras jos jam iš tiesų labai dažnai nukrisdavo. Bet iš klaidų mokomasi. Dabar jis jau yra pasiekęs tokį meistriškumo lygį, kad niekas seniai nebekrinta.
O vėjas – tarsi šių darbų dalis. Kuo aukščiau skulptūros kabo arba kuo ilgesnis jas prilaikantis lynas, tuo smarkiau jos juda. Ypač įdomus „Bėgiko“ judėjimas – jis kabo žemiau ir jį galima paliesti.
– Ar nebijote sulaukti priekaištų iš gamtos mylėtojų, kad lynais žalojate medžius kabindami ant jų tokį svorį?
– Lynai nespaudžia žievės, nes medis nuo jų apsaugotas specialia guma. Europos parke kai kurios skulptūros erdvėje kabo jau kelis dešimtmečius, bet medžiai nesužaloti.
Tiesa, aš pakabinti naudoju iš japonų nusižiūrėtą technologiją, o lenkai – kiek paprastesnę. Bet tai – laikinas projektas, tad manau, kad apsaugos užteks.
– Karantinas turbūt smarkiai sumažino Europos parko lankytojų skaičių? O gal kaip tik padaugėjo žmonių, norinčių mėgautis menu be rizikos užsikrėsti?
– Daugiau nei pusę mūsų lankytojų sudarydavo turistai iš užsienio ir moksleiviai. Ilgą laiką jų visai nebuvo, todėl išsilaikyti buvo sunku.
Pastaraisiais mėnesiais pastebėjome, kad daugėja po Lietuvą keliaujančių tautiečių. Iš užsieniečių dar būna latvių ir lenkų, nors ir ne tiek, kiek anksčiau. Atsimenu, kad latvių turistų sulaukėme jau pirmąją dieną po karantino atšaukimo.
Žmonėms patinka, kad Europos parkas dirba be laisvadienių.
Be to, traukia geras menas, grynas oras. Ir tai, kad pavargus galima pasėdėti ir užkąsti kavinėje. Netoliese yra ir kita mūsų muziejaus įdomybė – Liubavo dvaras su restauruotu veikiančiu vandens malūnu.
Meno muziejus gamtoje
„Europos parkas“ – tai modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus po atviru dangumi, kurio plotas yra 55 ha. 1991 m. jį įkūrė skulptorius G. Karosas. „Europos parką“ kasmet aplanko nuo 40 000 iki 65 000 žmonių.
Muziejaus tikslas – meno kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą, 1989 metais nustatytą Prancūzijos Nacionalinio geografijos instituto. Siekiama, kad muziejuje būtų reprezentuojami geriausi Lietuvos ir pasaulio skulptūros laimėjimai. Europos parke eksponuojama daugiau kaip 100 meno kūrinių, kurių autoriai – 34 pasaulio šalių menininkai.
„Europos parkas“ laikomas vienu įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. Muziejaus kolekcijoje – žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų M. Abakanowicz, S. LeWitto, D. Oppenheimo, B. Pepper darbai. Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai kartu su meno kūriniais sudaro nedalomą visumą.
„Europos parke“ galima išvysti ir skulptūrą iš televizorių, įrašytą į „Guinness World Records“ agentūros pasaulio rekordų knygą, skulptūriškos architektūros Edukacijos centrą ir kitų G. Karoso aplinkos meno kūrinių.
„Europos parkas“ įtrauktas į 50-tuką įdomiausių meno vietų pasaulyje, kurios pristatomos A. Dempsey knygoje „Destination Art“. Britų dienraščio „The Independent“ 2005 m. paskelbtame geriausių vaizduojamojo meno vietų Europoje rinktiniame sąraše 30-uoju numeriu įrašytas Europos parko muziejus.
2011 m. duris atvėrė muziejaus padalinys – krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus „Liubavas“. Už aukštus pasiekimus restauruojant ir išsaugant Liubavo dvaro vandens malūną, 2012 metais muziejui suteiktas „Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas“ ir „Europa Nostra“ apdovanojimas.
