Pažėrė puokštę renginių
KKKC penkiolikos metų veiklos sukaktį vainikavo tarptautinis meno projektas „We can be heroes“/„Būkime herojais“ – Klaipėdos parodų rūmuose šiuo metu eksponuojama paroda įvairiais rakursais atspindi kultūros centro darbuotojų, jų talkininkų ir bendraminčių nueitą kelią.
Jubiliejinių renginių ciklo „Supernova“ programa dar neišsemta – organizatoriai meno gerbėjams žada pažerti puokštę renginių: susitikimus su šalies ir užsienio menininkais, kūrybos dirbtuves, ekskursijas po parodų sales, koncertus, paskaitas, performansus ir hepeningus.
Nemenko žiūrovų dėmesio sulaukė ne tik projekto „We can be heroes“/„Būkime herojais“ kontekste surengta tarptautinė paroda, bet ir ją lydintys kiti KKKC renginiai. Tarp jų – Meno kieme vykusi nuotaikinga tapybos akcija-hepeningas „Laisvė“.
Kiemelyje – tapybos sesija
Klaipėdiečiai menininkai Audrius Gražys, Radionas Petrovas ir Daiva Dašenkovienė, pakeitusi tapybos akcijoje negalėjusią dalyvauti abstrakčiosios tapybos meistrę Irmą Leščinskaitę, didelio formato drobėse interpretavo laisvės temą.
Kūrėjai darbavosi ne uždarose dirbtuvėse, o atvirame Meno kieme, skambant muzikai ir stebint būriui smalsuolių, žvelgdami į modelį – ant pakylos užkeldintą merginą su spygliuota karūna ir deglu rankoje.
Gražuolė žydrais drabužiais simbolizavo visiems žinomą simbolį - į Niujorko uostą plaukiančius laivus pasitinkančią 46,5 metro aukščio Laisvės statulą. Ją XIX amžiaus pabaigoje sukūrė prancūzas skulptorius Fredericas Augustas Barholdi. Karkasą suprojektavo inžinierius ir achitektas Gustavas Eifelis.
Skleidėsi kūrėjų talentas
A.Gražys atskleidė savo koloristinius sugebėjimus, o I.Leščinskaitės mokinė D.Dašenkovienė pasteliniais potėpiais demonstravo moteriškos tapybos subtilybes.
Šokiruojančiais eksperimentais garsėjančiam R.Petrovui Niujorko statula nebuvo tokia svarbi – beveik nežiūrėdamas į modelį jis laisvės ir epochos dvasią perteikė semantiniais ženklais ir užrašais drobėje.
Tapybos akcija po atviru dangumi baigėsi, kai menininkų kiemelį ėmė gaubti vakaro tamsa. Paskutinįjį tašką žalsvame fone pirmasis padėjo R.Petrovas, o kiti prietemoje dar gludino savo darbus.
Žiūrovų akivaizdoje išlieję energiją kūrėjai atrodė šiek tiek pavargę, bet jų akys spinduliavo kūrybos šviesa. Jokios komisijos jų darbų nevertino – žiūrovai patys galėjo nuspręsti, kas ir ko vertas.
Nebuvo lengva ir laisvės simboliui - modelis ant pakylos tapybos seanso pabaigoje nuleido deglą.
Salėse – garsovaizdžių paieška
KKKC erdvėse ketvirtadienį vyks eksperimentinis meno koncertas „Garso labirintas“. Pasitikdami rudens lygiadienį menininkai Donatas Bielkauskas aka DONIS, Kristijonas Lučinskas aka DRIEZHAS ir Audrius Šimkūnas aka SALA žiūrovais kviečia į kelionę po garsų pasaulį.
Klajodami tarsi labirintu iš vienos KKKC ekspozicijų salės į kitą menininkai ten eksponuojamoje parodoje „We can be heroes“/Būkime herojais“ atras tris garsų salas su novatoriškos muzikos kūrėjais ir atlikėjais.
Projekto dalyviai nežada įprasto koncerto: salėse nebus nei kėdžių, nei nuoseklios programos, viskas skambės vienu metu, žiūrovams tereikės klaidžioti nuo vieno atlikėjo prie kito, klausytis jų skleidžiamų garsų arba ir patiems įsilieti į muzikinio audinio kūrybos procesą.
Kūrėjai anksčiau dalyvavo projekte, susijusiame su Klaipėdos garsovaizdžių paieškomis, tad jų užfiksuoti uostamiesčio garsai tikriausiai vėl nuskambės iš fonotekų.
Žodį tars plunksnos meistrai
„Lankytojai nebus pasyvūs klausytojai, patys galės prisiliesti prie įvairių daiktų, objektų, instrumentų. Visi sukelti garsai įsipins į KKKC salėse skambančios akustikos audinį“, – išjudinti žiūrovus žadėjoD.Bieliauskas.
Penktadienį diskusijoje „Vaizdai ir žodžiai“ šiuolaikinio meno ir tikrovės santykius analizuos rašytojai Ernestas Parulskis ir Herkus Kunčius. Tai įvadinis šiųmetės Klaipėdos knygų mugės, išaugusios iki tarptautinio kultūros festivalio su šūkiu „Pasiduok traukai“, renginys.
Menotyros studijas baigusių literatų pokalbį moderuos KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Ką tik anglų kalba išleistas menininko Žygimanto Augustino albumas, gausiai iliustruotas jo kūriniais, e bus pristatomas šeštadienį. Knygos „To Žygimantas Augustas“ autorius ir filosofas Vilius Dranseika KKKC erdvėse diskutuos apie mokslingumą ir netikrumą.
Apgaulingas meno pasaulis
„Kiek galime pasikliauti žmogaus sukurtais vaizdais, koks yra jų ir tikrovės ryšys?“, – tokias problemas savo knygoje, pagrįstoje doktoranto darbu–meno projektu „Vaizdo poreikis“, gvildena Ž.Augustinas. Vieną savo kūrinį „Bandymas tapti karališku“ jis pristato ir jubiliejinėje KKKC parodoje.
„Geriau įsižiūrėjęs matau, kad bene visi atvaizdai man meluoja: apie skanų maistą užkandinėse, idilišką gyvenimą, pasiryžusių mums padėti politikų nuoširdumą. Paradoksiška vaizdų savybė – įtikinti žmones, nors jie ir patys tai žino, kad yra apgaudinėjami“, – diskusijos ratą apibrėžia menininkas, savo tapatybę išdidžiai siejantis su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu.
Jeigu tokių prieštarų, pasak Ž.Augustino, panaikinti neįmanoma, gal galima jas bent kiek palengvinti svarstant, kokios yra vaizdo melo ribų amplitudės, ar menininko vaizduotė „tikresnė” už mokslą.
Kaligrafijos ir rašto pamokos
KKKC dirbtuvėse vyksta profesoriaus Algio Kliševičiaus vardu pavadintos Kaligrafijos ir rašto meno mokyklos renginiai, kuriuose dalyvauja žinomi profesionalūs kaligrafai Lidija Kuklienė, Mindaugas Petrulis, grafikos dizaineris Virginijus Bakas, Suomijos kaligrafų asociacijos vadovė Paulina Yliniitty.
Vėl sparnus skleidžianti pandemija šįkart sutrukdė atvykti į Klaipėdą kaligrafei iš Italijos Elenai Pellicoro, planavusiai vesti užsiėmimus apie iškilaus reljefo kaligrafiją ir kirigami techniką. Šios itin įdomios kūrybos dirbtuvės perkeltos į kitų metų mokyklos renginių tvarkaraštį.
Šviesaus atminimo kūrėjo, pedagogo, Vilniaus dailės akademijos Vizualinio dizaino katedros docento A.Kliševičiaus (1950–2008) pastangomis Klaipėdoje prieš kelis dešimtmečius surengta pirmoji lietuvių kaligrafininkų paroda. Jo dėka uostamiestį pradėta vadinti Lietuvos šrifto ir kaligrafijos meno sostine.
Dar 2005 metais pristatęs meno albumą „Kaligrafija iš pajūrio” A.Kliševičius vėliau sukūrė išskirtinį periodinį leidinį „Kaligrafijos sąsiuviniai”. Klaipėdietis menininkas ir pats aktyviai darbavosi šrifto, knygų dizaino srityje, skatino ir organizavo daugybę kaligrafijos parodų.
Beveik savaitę KKKC erdvėse vyksiančios Kaligrafijos ir rašto meno kūrybos dirbtuvės finišuos V.Bako praktiniu užsiėmimu „Piešto simbolio transformacija į funkcionalų šriftą“.
