„Šio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į septynias temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, bukinistikos ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės.
Kiekvieno aukciono kolekcija dovanoja naujų atradimų ir įspūdžių, bet neabejoju, kad šis aukcionas įsimins tiek mums, rengėjams, tiek visiems, kurie domisi Lietuvos kultūros paveldui ir istorijai reikšmingomis vertybėmis“, – sakė Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė ir pridūrė, kad dėl šios priežasties prieš aukcioną rengiama ekspozicija pretenduoja tapti gausiai lankoma trumpalaike paroda, kurioje daugelis norės iš arti pažvelgti į pirmą kartą mūsų šalyje rodomą retenybę.
O ši retenybė – 24 tūkst. eurų pradine kaina įvertintas puikios būklės pilnas, be Vatikano cenzūros 1776 m. Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri (?–1786) išleistas Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumas „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“ (liet. „Tito Termų liekanos ir jų vidaus tapyba“).
Marmuro imitacijos viršeliu su auksuota odine nugarėle įrištą albumą sudaro 61 lakštas. Juose vaizduojamos ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje pagarsėjusių sensacingų 1774–1776 m. Romos Eskvilino kalvos archeologinių tyrinėjimų metu rastų kambarių interjerų freskos.
Yra žinoma, kad L.Mirri finansavo šiuos archeologinius tyrimus, o jų sėkmę nutarė realizuoti ir išleisdamas dokumentuotą albumą. Užfiksuoti tyrimų metu rastų freskų vaizdus jis pasamdė dailininką Pranciškų Smuglevičių (1745–1807) ir architektą Vincenzo Brenna (1745–1820), o grafiką Marco Carloni (1742–1796) – juos išraižyti oforto technika ir paruošti minėtam albumui.
Menotyrininkai pastebi, kad šiam albumu pieštos P.Smuglevičiaus freskos nėra tik techninis atkastų freskų detalių kopijavimas, o iš tiesų – kūrybinė antikinio meno rekonstrukcija, originalūs neoklasicizmo kūriniai, davę didelį postūmį neoklasicizmo, kaip stiliaus, išpopuliarėjimui Europoje.
Išleidus albumą ir jo kopijoms pasklidus po Europą, neoklasicizmo stiliaus dekoras paplito reprezentaciniuose pastatuose – nuo Anglijos aristokratų dvarų iki Sankt Peterburgo rūmų.
Albumas „Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture“ buvo išleistas dviem variantais: pirmas variantas buvo išspausdintas su kardinolo Bernardino Giraud leidimu, bet be Vatikano cenzūros ir vaizduoja antikines figūras su atvirais lytiniais organais, o antras variantas (po Vatikano cenzūros) buvo pataisytas, ant intymių vietų išgraviruojant rūbus ar tiesiog retušuojant.
P.Smuglevičius ir jo kolegos retušavimo procese dalyvauti nesutiko, buvo pasamdyti kiti asmenys. Siūlomas egzempliorius yra pirmo varianto su nuogomis figūromis.
S.Skaisgirytės-Makselienės teigimu, į aukcioną šis lotas atkeliavo ir atsinešdamas įdomią savininkų istoriją.
„Yra žinoma, kad kurį laiką šis egzempliorius „gyveno“ Belgijoje, nes priklausė septintajam Urselio kunigaikščiui Robertui-Marie-Léonui d‘Urseliui. Apie tai byloja jo ekslibrisas, įklijuotas viršelio vidinėje pusėje“, – pasakojo Vilniaus aukciono namų vadovė ir pridūrė, kad Lietuvos valstybinėse institucijose komplektiško albumo nėra, didžiausią pavienių graviūrų rinkinį (26 vnt.) turi Vilniaus universiteto biblioteka. Privačiose kolekcijose Lietuvoje žinomi vos keli albumai.
Šią retą vertybę LXIV Vilniaus aukcione lydi ir visa P.Smuglevičiui dedikuota rubrika „In focus“: joje – keliolika atskirai pristatomų vario raižinių lakštų iš albumo „Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture“, taip pat kitų leidinių, tokių kaip „Statue del Museo Pio-Clementino“ (1782 m.) ir „Nicolas Ponce, Description des bains de Titus...“ (1786 m.).
Nėra jokių abejonių, kad aukcione didelio dėmesio sulauks ir žinomo lietuvių tapytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo bei rėmėjo Kazimiero Stabrausko (1869–1929 m.) kūrinys „Jūros vaizdas“ (1913 m.), kurio pradinė kaina siekia 9,8 tūkst. eurų. Tai vienas iš tų K.Stabrausko kūrinių, kuriame atsiskleidžia ne tik sąsajos su simbolizmo daile, susipina tikrovė ir fantastika, bet ir matyti bendri bruožai, siejantys K.Stabrausko ir M.K.Čiurlionio kūrybą.
LXIV Vilniaus aukcionas šįkart atskiromis rubrikomis siunčia reveransus Vilniaus miesto istorijos gerbėjams ir bukinistams. Rubrikoje „In focus: Vilnius“, be kitų įdomių lotų, pateikiama ir gausi žinomo fotografo Jono Bulhako (1876–1950 m.) sostinės vaizdų kolekcija, pažymėta jo fotoateljė atspaudais. XX a. 3–4 deš. tonuotose sidabro bromido atspauduose – Aušros vartai, Katedra, Trys kryžiai, įvairios Vilniaus gatvės ir panoraminiai peizažai.
O tarp daugiau kaip dviejų dešimčių lotų rubrikoje „Bukinistika“ – tokie išskirtiniai leidiniai kaip pirmo (1820 m.) ir antro (1823 m.) leidimų Juozapo Strumilos (1774–1847 m.) „Ogrody północne“ (liet. „Šiaurės sodai“) su atskiromis originaliomis Vincento Slaveckio (1794–1844 m.) litografijomis, 1908 m. Aleksandro Vinogradovo gausiai iliustruotas vadovas „Путеводитель по городу Вильне и его окресностямь“ (liet. „Vadovas po Vilnių ir jo apylinkes“) su Vilniaus planu, 1805 m. išleisti trys kultūros ir literatūros žurnalo „Dziennik Wileński“ (liet. Vilniaus dienraštis) numeriai, dailininko Petro Kalpoko (1880–1945 m.) „Tapybos technikos vadovėlis“ (1930) ir kt.
Tradiciškai LXIV Vilniaus aukciono rinkinį puošia ir kitų vertingų kūrinių autorių vardai. Tai – Valentinas Antanavičius, Jokūbas Bunimovičius, Juzefa Čeičytė-Juta, Julius Čepėnas, Jonas Gasiūnas, Vytautas Ignas, Bronislovas Jamontas, Juzefa Katiliūtė, Rūta Viktorija Katiliūtė, Leonas Lagauskas, Vytenis Lingys, Juozas Mieliulis, Henrikas Natalevičius, Valerija Ostrauskienė, Viktoras Petravičius, Algirdas Petrulis, Juozas Puišys, Povilas Puzinas, Jonas Rimša, Algis Skačkauskas, Vytautas Šerys, Algimantas Švėgžda, Leonardas Tuleikis, Stasys Ušinskas, Nijolė Valadkevičiūtė, Nijlė Vedegytė–Palubinskienė, Viktoras Vizgirda, Jūratis Zalensas ir kt.
LXIV Vilniaus aukcionas. Ekspozicija: rugsėjo 16–17 d. nuo 10 iki 18 val.; rugsėjo 18 d. nuo 10 iki 14 val. Aukcionas: rugsėjo 18 d. 18 val. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10, Vilnius).
