„Geriausias būdas kalbėti apie meną – darbas. Menas – tai dirbti ir dirbti. Kai pradedi tapyti – visi yra studijoj: praeitis, priešai, šalia stovi draugai: iš praeities Sezanas, van Gogas, poetiškasis Matisas jr Miro dainuojantis fantastiškas dainas apie mėnulį, priešais – meno pasaulis ir virš visko – tavo idėjos – viskas čia šalia, bet kai baigi darbą jie tave vienas po kito palieka ir tu lieki vienas, visai vienas... Darbas tai menininko veidrodis, kuris atskleidžia koks tu buvai tuo momentu“. /Jolanta Teišerskytė- Stoškienė/.
Dailininkė gimė 1947 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1966 m. baigė Vilniaus vidurinę mokyklą ir įstojo į Valstybinį Dailės institutą, kuriame mokėsi tapybos fakultete, vitražo specialybę pas prof. A. Stoškų. 1972 m. baigė dailės institutą ir įgijo vitražistės specialybę.
Dar studijų laikais aktyviai įsitraukė į Vilniaus kultūrinį gyvenimą, nuo 1979 m. dalyvauju parodose Lietuvoje ir užsienyje – Benine (Afrika 1988 m.), Suomijoje (1387 m.), Prancūzijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Kinijoje, Japonijoje, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, JAV, Vokietijoj, Rusijoj, Ukrainoj, Baltarusijoj, Latvijoj, Lenkijoj, Ganoje…
Iš viso virš 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Menininkės kūrinius turi Vilniaus dailės muziejus, M. K. Čiurlionio muziejus Kaune, M. K. Čiurlionio muziejus Čikagoje, Vatikano meno muziejus, Vatikanas, Lietuvos dailės fondas, Latvijos dailės fondas, Latvijos Ciesio muziejus, taip pat V. Havelio bei kitos privačiose kolekcijose. Dailininkė aukojo savo kūrinius Lietuvos nepriklausomybės fondui, Tremtinių grįžimo fondui, Antavilio senelių namams, Vilniaus katedrai, aukcionui (skirtam JAV Vašingtono universiteto Baltijos programos įsteigimui paremti).
Apdovanojimai:
1989 m. Tarptautinio akvarelės plenero diplomas. Lvovas, Ukraina; 1990 Didysis aukso medalis, tarptautinis akvarelės pleneras. Ciesis, Lenkija; 1991 m. Lietuvos kultūros fondo diplomas, Vilnius; 1992 m. Respublikinės akvarelės parodos diplomas, Ryga, Latvija. 1992 m. Akvarelės trienalės parodos diplomas, Ryga, Latvija; 1995 m. VII tarptautinio Vilniaus tapybos plenero parodos diplomas ir premija, Vilnius' 1998 m. Dailininkių moterų parodos, skirtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 80-mečiui, Kultūros ministerijos diplomas; 2000 m. III Lietuvos moterų suvažiavimo Padėkos raštas; 2000 m. I vieta ir premija XI tarptautinėje akvarelės parodoje, Tregastel, Prancūzija; 2002 m. Agazzi Ars diplomas diplomas tarptautinės akvarelės ir grafikos parodoje. Italija; 2002 m. Publikos premija, XIII tarptautinėje akvarelės parodoje, Tregastel, Prancūzija;
Personalinės parodos:
1972 m. Paroda Vilniaus 7 vid. mokykla.; 1973 m. Piešinių paroda VVU, Vilnius 1974 m. Piešinių ir akvarelės paroda VVU Vilnius; 1986 m. Akvarelių paroda Vilniaus dailės salono parodų salėje, P. Cvirkos g. 1990 m. Tapybos ir akvarelės paroda „Arka“ galerijoje; 1996 m. Tapybos paroda, Lietuvos bankų asociacijoje, Vilnius; 1998 m. Tapybos paroda S. Juškos galerija Vilnius; 2001 m. Tapybos paroda ZNAD WILLI, Vilnius; 2005 m. Tapybos paroda. Vokietijos respublikos ambasada, Vilnius. Žinomi vitražai architektūroje:
1972 m. Luitinio stiklo vitražas „Motinystė“ (224x130 cm.) VGTU, architektas I. Laurušas; 1978 m. Penki dekoratyvinio klasikinio stiliaus vitražai Vilniaus miesto Aukštųjų Panerių prekybos bazės banketų salėje. Architektas J. Masalskis; 1984 m. (rekonstruota 2004 m.) Šiaulių civilinės metrikacijos rųmai, ansamblis „Svajos“ Architektas I. Laurušas. 1984 m. (rekonstruota 1992 m.) Šiaulių miesto Gedulo rūmai- figūrinis vitražas „Rauda“ 1986 m. (rekonstruota 2005 m.) Vitražas „Kultūra ir progresas“, Ukmergės kultūros centras. Architektas J. Vroblevičius. 2004 m. 30 vitražinių medalių Lietuvos Medikų Sąjudžio suvažiavimui.
Jolantos Stoškienės aktyvumas, discipliniškumas, atsidavimas kūrybai paliko amžiną įspaudą Lietuvos kultūriniame kontekste bei su ja bendravusių žmonių atmintyje.
Lietuvos dailininkų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą velionės giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems menininkę.
Atsisveikinimas – rugpjūčio 25 d. 14.30 karstas išnešamas iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios į Antakalnio kapines.
