Senamiestis. Ši vieta patraukli akmenimis grįstomis gatvėmis, išlikusiais viduramžių pastatais, ypač mėgstamos erdvės – Kauno pilies, Rotušės, Vytauto bažnyčios prieigos, fontanai. Be to, fotosesijų dalyviai neslepia čia pajuntantys išskirtinę aurą.
Kauno tvirtovės fortai. Po visą Kauną išsidėstę caro laikų kariniai gynybiniai statiniai – baterijos, slėptuvės, blindažai, kareivinės, kurių netrūksta visame Kaune, dvelkia paslaptimi, todėl vilioja ne tik karo istorikus. Nuotraukose akį traukia mūrinių sienų griuvėsiai, įdomios arkos, ilgi koridoriai, langai.
Marvelės upės slėnis ir kaskados. Akmeninio tilto prieigose kaskados upėje pastatytos XIX amžiaus pabaigoje, o sutvarkytos prieš aštuonerius metus. Nuo tada ši įspūdinga vieta, ypač šiltuoju metų laiku, mėgstama norinčių turėti išskirtinių kadrų. Daugelis žmonių nebijo lipti į vėsų vandenį, todėl išsispiria iš batų.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas. Gaudybė įvairiomis spalvomis žydinčių medžių, krūmų, gėlių, oranžerija, tilteliai į šį objektą nuo senų laikų vilioja atvykti visais metų laikais. Ją itin mėgsta įsimylėjėliai ir šeimos.
Raudondvario dvaro kompleksas. XVII amžiaus architektūros ansamblis su pilies rūmais, oficinomis, oranžerija, arklidėmis ir parku prieš kelerius metus baigtas sutvarkyti. Šioje vietoje darytos nuotraukos dažniausiai mena iškilmingas progas arba kostiumuotas fotosesijas.
Tiltai. Mieste yra daugybė tiltų ir tiltelių, kurie vilioja ne tik nuotakas per juos nešančius jaunikius, bet ir kitas romantiškai nusiteikusias poras. Itin mėgstamas į Nemuno salą vedantis pėsčiųjų tiltas.
Upės ir Kauno marios. Tekantis vanduo įkvepia kurti ir mylėti, o lengvai judantis – gaivina, ramina, skatina svajoti, panirti į nostalgiškus prisiminimus. Neris, Nemunas, šių upių santaka, kaip ir Nevėžis, Kauno marios – vietos, kurias prisiminimui įsiamžinti renkasi ir romantikai, ir veržlios bei kūrybingos asmenybės.
Jiesios upės atodangos. Jiesios upės kraštovaizdžio draustinio skardžiai ir atodangos, ypač ties Rokais, – tikras atradimas, siekiantiems įsiamžinti ypatingame gamtos kampelyje. Nesvarbu, kad pažiūrėjus į apačią gali svaigti galva. Ant skardžių augančių medžių susiraizgiusios šaknys akimirksniu modelius paverčia laumėmis, velniūkščiais ir kitomis laukinėmis būtybėmis.
Kristaus Prisikėlimo bazilikos apžvalgos aikštelė. Ant bažnyčios stogo prieš kelis dešimtmečius 28 metrų aukštyje įrengta 45x13 metrų ploto terasa, nuo kurios atsiveria įspūdinga Kauno panorama, o kvapą nuotraukose užgniaužia dangaus platybės.
Geležinkelio bėgiai. Miestą apraizgęs geležinkelio bėgių tinklas įprastai atvilioja tuos, kurie mėgsta keliauti, nebijo iššūkių, į gyvenimą žiūri filosofiškai. Juk bėgiai – tarsi kelias, vedantis tolyn, pirmyn, kartais gal į nežinią.
Žvyro ir smėlio karjerai. Šios erdvės – gana reti gamtos ir žmogaus veiklos paminklai. Tačiau aplink Kauną jų galima rasti net kelis. Įsiamžinus tokioje vietoje drąsiai galima teigti, jog fotosesija vyko ne pakaunėje, o kokiame nors egzotiškame krašte ar net Mėnulio ar Marso krateryje.
