This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Į Valdovų rūmus atkeliavo ypatinga dovana – Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas

Pranešimas spaudai

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto biustas papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves.
Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto biustas papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves, o lankytojams jis bus pristatytas specialiai surengtose iškilmėse 2020 m. liepos 6 d., švenčiant Valstybės dieną ir minint Valdovų rūmų muziejaus septynerių metų aktyvios veiklos ir atsivėrimo lankytojams sukaktį.

Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

„Žygimantas Augustas – dažnai kontroversiškai vertinamas, dramatiškais laikais gyvenęs, Vilnių labai mylėjęs ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statybai bei rezidencijos plėtrai bene labiausiai nusipelnęs valdovas.

Tad esame dėkingi kūrėjų komandai, mecenatams ir visiems prisidėjusiems prie dovanos, kuri pabrėžia šio valdovo atmintį jo tikruosiuose istoriniuose namuose“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) biustas yra dar 2018 m. įgyvendintos Vyčio paramos fondo iniciatyvos atgarsis.

Paskelbęs valdovo paminklo konkursą, fondas sulaukė skulptorių Stasio Žirgulio ir Algirdo Boso pasiūlymo, tačiau tuo metu neturėjo galimybių modelį išlieti numatytu laiku. Dėl šios priežasties nuspręsta įgyvendinti kūrėjų iš Ukrainos Boriso Krylovo ir Olesiaus Sydoruko pasiūlytą variantą.

Ukrainiečiams talkino žinomas Lietuvos menininkas Rimantas Dichavičius, o liejimo darbus padėjo atlikti Roberto Gabulo vadovaujamas Ukrainos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“.

Prie projekto taip pat prisidėjo Pasvalio savivaldybė bei rajono bendruomenė. Pasvaliečiai šį valdovą laiko savo krašto garsintoju: 1557 m. Žygimantas Augustas su Livonijos ordinu pasirašė vadinamąsias Pasvalio sutartis, kuriomis buvo laikinai sustabdyta Maskvos ekspansija.

Tad 2018 m. gruodžio 7 d. paminklas buvo atidengtas Pasvalyje, o šiais metais, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines, tokia pat skulptūra nuspręsta papuošti ir istorines erdves atkurtuose Valdovų rūmuose.

Oficiali biusto pristatymo Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinė menėje ceremonija numatyta 2020 m. liepos 6 d. 14 val. Joje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis, taip pat prie skulptūros atkeliavimo į Valdovų rūmų muziejų prisidėję žmonės – kultūros mecenatas ir verslininkas dr. Pranas Kiznis, kolekcininkas, Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas ir Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V.Dolinskas.

Šioje ceremonijoje, kaip viename iš Valstybės dienos programos renginių Valdovų rūmuose, bus galima apsilankyti nemokamai, tačiau būtina išankstinė registracija.

Švenčiant Valstybės dieną, Valdovų rūmų muziejus dirbs nuo 10 iki 18 val., o jos metu lankytojų laukia ir kitos pramogos.

Įsigijus lankytojo bilietą, visą dieną bus galima lankyti nuolatines ekspozicijas bei net dvi išskirtines parodas. Tarptautinėje parodoje „Nuo SACRO iki PROFANO. Giorgio Barrati dailės kolekcija iš Milano“ bus galima pamatyti lituanistiniu požiūriu svarbius europinio meno lobius iš Italijos – beveik 100 gotikos, Renesanso ir baroko epochų tapybos bei skulptūros kūrinių, sukurtų tokių garsių dailininkų kaip Donatello, Filarete, Bronzino, Guido Reni, Carracci šeimos atstovų ir kt.

Parodoje „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“ pristatomi per naujausius archeologinius tyrimus Valdovų rūmuose aptikti unikalūs radiniai nuo IX tūkst. pr. Kr. iki Lietuvos valstybės pradžios XIII–XIV amžiuje.

Norintieji pagilinti žinias galės dalyvauti muziejaus gidų vedamose ekskursijose „Istorinio valstybingumo ženklai Valdovų rūmuose“. Jose dalyvauti bus galima kas valandą nuo 11 val. iki 16 val. su lankytojo bilietu – gido paslauga bus suteikiama nemokamai.

Aktyvios veiklos netrūks ne tik Valdovų rūmų muziejuje, bet ir jo prieigose – šalia Valdovų rūmų iš Katedros aikštės pusės nuo 11 val. iki 16 val. veiks atvira kūrybinė studija, kurioje lankytojai bus kviečiami nusispalvinti Vyčio atvaizdais iš istorinių ir archeologinių šaltinių padabintą aitvarą. Studija nemokama, aitvarų ruošinius galima įsigyti kūrybinės studijos vietoje arba Valdovų rūmų muziejaus kasose.

Valstybės dienos renginių programos Valdovų rūmuose kulminacija įvyks Didžiajame kieme. Iškart po 21 val. tradiciškai giedamos Tautiškos giesmės – Lietuvos valstybės himno, čia bus galima pasiklausyti žymaus italų romantizmo kompozitoriaus Giacomo Puccini ir Pietro Mascagni mokytojo Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinės versijos lietuvių kalba.

Ši žymi romantinė opera sukurta pagal garsaus italų rašytojo Antonio Ghislanzoni libretą, įkvėptą Adomo Mickevičiaus istorinės poemos „Konradas Valenrodas“.

Lietuvoje operą „Lietuviai“ ketinta statyti jau 1939 m. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija sutrukdė šios operos premjerą.

Išeivijoje „Lietuviai“ pirmą kartą pastatyti 1981 m. Čikagos lietuvių operoje pagal Stasio Santvaro į lietuvių kalbą puikiai išverstą ir redaguotą libretą. Įspūdingas proginis operos „Lietuviai“ pastatymas buvo parodytas 2009 m. Trakų salos pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį.

„Lietuvių“ pastatymas Valdovų rūmų Didžiajame kieme – tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Valdovų rūmų muziejaus bemaž dešimtmetį brandintas projektas, kuriuo siekiama paminėti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, bet ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtus jubiliejinius metus.

Viliamasi, kad A.Ponchielli operos „Lietuviai“ sceninė versija Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atliekama kasmet ir ateityje tai taps gražia tradicija.