Pasak dailėtyrininkų, šiuolaikinė lietuvių tapyba būtų sunkiai įsivaizduojama be V.Gečo įtakos. Tapytojasbuvo viena svarbiausių asmenybių savo kūryba ugdžiusių šiandienos dailininkų kartą.
Savo kūryboje V.Gečas pirmiausia atsiskleidė kaip socialinės tikrovės stebėtojas. Dažnai jo darbuose galima įžvelgti raiškius, kartais net ironizuojančius, kasdienybės motyvus.
Paveiksluose netrūksta kinematografiškumo – kompoziciją V.Gečas perteikdavo kaip fotografijos ar filmo kadrą. Vėlyvoje kūryboje daugiau vyrauja gamtos motyvai,peizažai, natiurmortai.
V. Gečas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip talentingas piešėjas sugebėdavęs išraiškingai perteikti formą popieriaus lape. Pasak paties tapytojo: „Menas turi būti išraiškingas. Tai – svarbiausia jo funkcija“.
Visgi, tikroji V.Gečo tapybos jėga yra spalvos. Jis vienas talentingiausių koloristų šiuolaikinėje lietuvių tapyboje, nebijojęs eksperimentuoti ant drobės.
Dailininkas gimė 1931 m. Mažeikiuose. Studijavo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje. Ten 1970 m.apsigynė profesoriaus vardą. Jam, vienam iš nedaugelio Lietuvos tapytojų, buvo suteikta galimybė stažuotis už Lietuvos ribų (Italijoje nuo1963-1964 m.).
1969-1982 m. dirbo Vilniaus dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) rektoriumi. 1968 m. Apdovanotas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybine premija už meninę veiklą bei nuopelnus. Jo pedagoginė ir administracinė veikla vertinama kontroversiškai.
1974 m. V. Gečui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Nuo 1959 m. savo darbų pristatymus yra rengęs ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje.
Menininko drobių yra įsigiję Lietuvos meno muziejai, Maskvos Tretjakovo galerija, mokslo ir meno įstaigos, privatūs kolekcininkai iš Olandijos,JAV, Kanados ir kitų šalių.
Vincento Gečo pašarvojimo ceremonija vyks birželio 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Olandų g. 20, pirmojoje salėje. Urna išnešama birželio 19 d., penktadienį, 15 val.
