Nuo birželio 6 d. Kauno paveikslų galerijoje pradės veikti S.Bako paroda „Raktas į vaikystės miestą“.
Ekspozicijoje – 75 S.Bako darbai, kurti 1946–2007 metais, priklausantys Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijai. Paroda skiriama 2020-aisiais minimiems Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.
Parodoje „Raktas į vaikystės miestą“ žvelgiame į S.Bako atsiminimų miestą – nebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę – pro rakto skylutę: tai litografijose, piešiniuose ir tapybos darbuose sugulusios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės, dažnai virstančios klaustrofobiškais apibrėžtos geto teritorijos kiemais.
Žvelgiame ir į natiurmortų kompozicijas, kurios – tai dar viena kaleidoskopo dėlionė, ištraukta iš dailininko atminties gelmių, – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę lipdomas praeities pasaulis. S.Bako kūriniuose stiklo buteliai ar vazos niekada nesusidėlioja į vientisą dėlionę, trūksta kokio nors elemento, ąselės ar stikle žioji įskilimas.
Kurdamas alegorinio realizmo stiliumi menininkas naudoja daug simbolių, kuriuos reikia pažinti ir atkoduoti, kad suprastum pasaulį pagal S.Baką. Dažnai pasikartoja kriaušė, šachmatų figūra ar raktas.
Kriaušė (pažinimo vaisius) S.Bakui primena rojaus praradimą ir karo, kuris yra pragaras, atradimą, šachmatų lenta tampa žaidimų žmonių likimais simboliu, o raktas – prarastų gyvenimų simboliu.
Apleistus miestus taip pat lanko angelai – dar vienas iš S.Bako kūriniuose pasitaikančių mistinių simbolių (figūrų). S.Bakas ir jo motina išgyveno Antrąjį pasaulinį karą du kartus slėpdamiesi Šv.Ignoto gatvėje, Vilniuje, įsikūrusiame vienuolyne, vėliau paverstame Vilniaus valstybiniu archyvu, kurio patalpose kunigas Juozas Stakauskas, vienuolė Marija Mikulska ir mokytojas Vladas Žemaitis slėpė ir išgelbėjo nuo mirties 12 žydų.
Tuo metu skaitydamas krikščionišką literatūrą S.Bakas buvo įtikintas, kad turi angelą sargą – nematomą, bet saugantį nuo visko.
Paroda Kauno paveikslų galerijoje veiks iki rugsėjo 13 d.
