LXII Vilniaus aukcione – du išskirtiniai meno grynuoliai

 

Tai – dailininko Petro Kalpoko (1880–1945 m) „Rudeniškas peizažas“ (1904 m.) ir dailininko Adomo Galdiko (1893–1969 m.) „Žydo Barucho portretas“ (1925–1926 m.). Įdomu tai, kad abu šie kūriniai prieš beveik aštuonerius metus jau dalyvavo XXVI Vilniaus aukcione ir sukėlė dideles varžytuves.

„Gal kas nors ir mano, kad susidariusioje situacijoje turėtume spausti stabdžio pedalą ir pasiūlyti ką nors  mažesnio, paprastesnio, pigesnio, tačiau tai – ne mūsų kelias. Atvirkščiai – be tradicinių dailės, grafikos, „Varia Lituanica“ ir „Varia“ rubrikų, siūlome ir keturis ypatingus fokusus.

 

Tad šio aukciono turinį sudaro devynios rubrikos, kuriose iš viso – 160 lotų. Visi jie vertingi, tačiau didžiausia intriga sietina su dviem į aukcioną grįžusiais meno grynuoliais“, – sakė Vilniaus aukciono namų vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

 

Vienas labiausiai intriguojančių ir brangiausiai įkainotas aukciono kūrinys – labai ankstyvas ir retas dailininko P.Kalpoko darbas „Rudeniškas peizažas“. Apie tai, kad jis buvo sukurtas tuo metu, kai menininkas viešėjo pas savo mecenatą baroną Gustavą von Manteuffelį, 1832–1916 m.) Latvijoje esančiuose Kazdangos rūmuose (dabar ten įkurtas muziejus), byloja palikta signatūra.

 

Remiamas šio mecenato, P.Kalpokas aplankė Florenciją, Romą, Paryžių, 1904–1909 m. studijavo Miunchene, A.Ažbės tapybos studijoje. Gali būti, kad „Rudeniškas peizažas“ buvo nutapytas jau šių studijų metu ir įdomus tuo, kad jame matyti secesinės stilistikos bruožų bei būsima „kalpokiška“ peizažų stilistika.

 

Pirmą kartą XXVI Vilniaus aukcione pasirodęs P.Kalpoko „Rudeniškas peizažas“ sukėlė gana dideles varžytuves: tąkart jo pradinė kaina pakilo daugiau kaip 40 proc. – iki daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

 

„Šiuo metu šio kūrinio vertė siekia dar apie 20 proc. daugiau, tačiau tikrąją vertę parodys tik aukcionas“, – įsitikinusi S.Skaisgirytė-Makselienė.

 

Beje, tai ne vienintelis P.Kalpoko darbas LXII Vilniaus aukcione – kartu su juo kolekcijoje yra ir kitas, ypač „kalpokiškas“ kūrinys „Žiemos peizažas su upeliu“ (1935 m.).

 

Antroji LXII Vilniaus aukciono intriga – ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukurtas dailininko A.Galdiko kūrinys „Žydo Barucho portretas“.

 

Portreto žanrą dailininkas rinkosi retai, o konkretus žmogus randamas beveik išimtinai tik ankstyvojoje jo kūryboje, kuriai būdinga postimpresionizmo įtaka.

 

Aukcione pristatomas kūrinys yra vienas iš dviejų žinomų A.Galdiko aliejumi tapytų žydo Barucho portretų. Jis įdomus ne tik psichologine vaizduojamo asmens charakteristika bei socialiniu tipažu, bet ir savo istorija, kuri išryškėja iš Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinio – Adelės ir Pauliaus Galaunių namo rinkinyje saugomų dailininko A.Galdiko laiškų meno istorikui, grafikui, muziejininkui P.Galaunei (1965–1969 m., JAV–Lietuva).

 

Savo laiškuose dailininkas, teiraudamasis apie Lietuvoje likusių jo darbų bei kolekcijos likimą, kalba ir apie konkrečius kūrinius, tarp kurių ir – „Žydo Barucho portretas“, kurį pardavęs gautų „didelius pinigus“. 

 

Kuri iš žinomų dviejų portreto versijų buvo parduota XXVI Vilniaus aukcione – sunku pasakyti, tačiau kūrinys sukėlė didelį susidomėjimą: tąkart jo pradinė kaina pakilo beveik 50 proc. – iki daugiau kaip 13 tūkst. eurų. O LXII Vilniaus aukcione jo pradinė kaina pakilo dar 30 proc.

 

Vilniaus aukciono namų vadovės teigimu, be šių ypatingų dailininkų kūrinių, meno mėgėjai LXII Vilniaus aukciono kolekcijoje tikrai ras daug ir kitų pageidaujamų autorių ir jų kūrinių.

 

Vienas tokių – Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966 m.) tapyta drobė „Vileika | Vilnelė Vilniuje“, nutapyta tuo pat metu kaip ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas kitas žymus šio dailininko darbas „Neris ties Vilniumi“.

 

Šalia tokių žvaigždžių rubrikoje „Lietuvos dailė“ rikiuojasi ir kitos – Kajetonas Sklėrius (1876–1932 m.), Adomas Varnas (1879–1979 m.), Liudas Truikys (1904–1987 m.), Jonas Janulis (1888–1973 m.), Steponas Varašius (1894–1982 m.), Vladas Didžiokas (1889–1942 m.), Jonas Šileika (1883–1960 m.), Pranciškus Jurjevičius (1849–1924 m.), Eugenijus Martynas Kazimirovskis (1873–1939 m.) ir kt.

 

Įdomiai susifokusavo ir net keturios rubrikos „In focus“. Vienoje jų pristatomas gana negausiai atstovaujamos lietuviško meno, subrendusio ant arsiškojo ekspresionizmo pamatų, srovės – opartas, popartas ir postpopartas. Antrasis fokusas skirtas monumentaliam Lietuvos tapytojui Augustinui Savickui (1919–2012 m.).

 

Trečioji „In focus“ rubrika – tarsi atsvara: ji skirta grafikos virtuozui Mariui Liugailai (1953–2013 m.) ir jo miniatiūriniam, juvelyrine estetika dvelkiančiam pasauliui.

 

Dar vienas fokusas – proginis. Jis susijęs su neseniai Vilniaus aukciono biblioteką papildžiusiu leidiniu „Meno pramonė. Dailės“ kombinatų veikla“. Kaip ir leidinys, rubrika skirta pastarojo meto meno rinkos aktualijai – sugrįžtančiai kombinatų „Dailė“ produkcijai: vintažiniams, geros kokybės odos, tekstilės kūriniams, kurie jau dabar atrodo kaip puiki kolekcinė medžiaga.