Jau visai netrukus, gegužės 18 d. AP galerijoje atidaroma sapnais ir misticizmu dvelkianti tapybos paroda „Kitapus upės“.
Parodos autorė – Indra Grušaitė, bene viena unikaliausių Lietuvos fantastinio realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo srovių sintezės atstovių.
Nejauki pasaka, skirta suaugusiems
Daugybę tūkstančių metų skirtingų tautų mitologijų pasakojimuose upė – tai gyvenimo kelio, jo pradžios ir pabaigos personifikacija. Mistinė, ritualinė perėjimo vieta, atskirianti žemiškąjį pasaulį nuo dvasinio.
Indros Grušaitės parodoje upė taip pat įgauna perėjimo iš vieno pasaulio į kitą simboliką. Nors upė nėra esminis tapybos motyvas, tačiau pati tapyba, turininga vizualine ir filosofine kalba, perkelia smalsius žiūrovus iš kasdienybės į siurrealybę, iš to, kas pažinta, link to, kas pasislėpę ūkanotose gamtos ir tolimų, galbūt sapne matytų miestų prieblandose. Ši anapusinio pasaulio iliuzija pasigauna ir neša žiūrovą sraunia minčių ir emocijų vaga kažkur toli toli... stipria jėga įtraukiant ir nepaleidžiant.
Anapus upės jau girdėti šokančios laumės ir vilkai... paslaptingos būtybės ir protėvių dvasios; jos kelia mums ne visada malonius išbandymus. Nuo to, kaip pavyks mums šiuos išbandymus praeiti, priklausys ar ištrūksime iš užburtosios vietos. O gal... liksime įtraukti savo žmogiškų silpnybių, pagundų ir iliuzijų?
„Šiuolaikinio pasaulio realybė, kurioje gyvename, manęs nedomina ir dažnai man būna atgrasi. Jaučiu sentimentus praėjusiems šimtmečiams, didžiųjų renesanso, baroko meistrų tapybai. Stengiuosi, kad mano tapybos kūriniai savo simboliais ir vaizdinėmis metaforomis būtų nepaslankūs laikui. Kad atidūs žmonės gebėtų atpažinti universalias žmogiškos būties istorijas: su jos ydomis, baimėmis, tuštybėmis, stiprybėmis ir viltimi“, – teigė parodos autorė.
Pasak Indros Grušaitės, ją visuomet traukė paslapties fenomenas. Susidūrimas su tuo, kas nepažinta, kas reikalauja perpratimo, prasmės koduotės. Žemaitijoje gimusios menininkės vaikystė buvo apsupta gamtos. Galbūt dėl to nekeista, kad aliuzija į misticizmą Grušaitei – tai senos pelkės, tankūs miškai, neperregimas rūkas, kuriame galime atrasti tai, kas pasislėpę.
Siuvinėti teptuku senųjų meistrų takais
Indra Grušaitė (1964) – viena iš nedaugelio lietuvių autorių, atsigręžusių ne į šiuolaikinio meno tendencijas, bet į praeityje šimtmečius dominavusią Naujųjų laikų tapybą. Ieškodama įkvėpimo senųjų epochų mene – renesanse, baroke, kruopščiai ir intensyviai dirbdama, Indra per kelis dešimtmečius ištobulino savitą, simbolių ir pasakiškų motyvų pripildytą pasaulį. Tai menininkę greitai išskyrė kaip vieną savičiausių autorių šiandieninėje Lietuvoje.
„Siuvinėju teptuku kiekvieną nėrinį, perlą, aksomo audinį“, – teigia menininkė ir prisipažįsta, kad nepaisant to, jog drobėse dominuoja dekoratyvūs, teatrališki aplinkos elementai, jai itin svarbu, kad kiekvienas paveikslas neštų konkrečią žinutę.
„Indra Grušaitė remiasi senųjų epochų tapybos kanonais, mitologija, tačiau kuria dabarties žiūrovui. Kiekvienas pastebi jos darbuose aukštą atlikimo meistriškumą, o skrupulingai kuriamos iliuzijos ar filosofiniai pasakojimai yra lyg maži spektakliai ir juos esame kviečiami atidžiai patyrinėti, o dar įdomiau – įlįsti į paveikslų vidų...
Čia tamsiuose fonuose prikurta daugybė prieblandos paslapčių, veikia įdomūs herojai, akį traukia detalių gausa, puošnumas, dekoratyvumas. Iš parodos žiūrovai išeis lyg pabuvę kitapus kasdienybės tėkmės. Žmonėms patinka intriguojančios, mįslingos istorijos, o I. Grušaitė yra jų meistrė. Jos literatūriškumu dvelkiančiose drobėse gausu ir metaforų, ir poetinių peizažų, ir šiuolaikinio pasaulio kamuojamų problemų simbolikos.
Paroda „Kitapus upės“ yra vientisa, išskirtine tapybos kalba dailininkė praturtina šiuolaikinės tapybos panoramą ir neabejotinai gali sudominti ne tik mūsų šalies meno gerbėjus“, – pasakojo parodos kuratorė Vilma Jankienė.
Ką pamatysime kitoje pusėje upės? Ar pavyks atsispirti nebūties istorijų kerams? O gal viskas – tėra sapnas, iš kurio nesinori pabusti...
Indros Grušaitės tapybos darbų paroda „Kitapus upės“ eksponuojama gegužės 15 – birželio 21 d. Parodos atidarymas vyks gegužės 18-liktą dieną, nuo 17 iki 20 val. Jo metu į galeriją galima bus ateiti nemokamai, po penkis žiūrovus vienu metu, pasivaišinti vynu, pasikalbėti su parodos autore ir kuratore.
Kamilė Pirštelytė
