„Siekiant deramai sutvarkyti Biržiškų šeimos amžinojo poilsio vietą, Lietuvos nacionalinis muziejus buvo paskelbęs atvirą konkursą kapavietei įpaminklinti, tačiau nuo kovo 20 iki balandžio 20 dienos vykusio pirmojo kvietimo metu nebuvo pateiktas nė vienas projektas, todėl muziejus konkursą skelbia pakartotinai“, – BNS ketvirtadienį sakė muziejaus viešųjų ryšių specialistas Arminas Šileikis.
Iki šiol Biržiškų kapavietės vietoje stovi granitinis Signataro ženklas. Jis, anot A. Šileikio, turės būti įkomponuotas į antkapinį paminklą. Tokie ženklai puošia visus Vasario 16-osios Akto signatarų kapus.
Pakartotiniam konkursui projektai gali būti teikiami iki gegužės šeštos dienos. Kaip teigia muziejaus atstovas, paminklui įrengti numatyta skirti 50 tūkst. eurų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos kultūros ir literatūros istorikas Mykolas Biržiška ir jo šeimos nariai – žmona Bronislava Šėmytė-Biržiškienė bei broliai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos – Vilniuje, Rasų kapinėse, perlaidoti 2018 metų liepą.
Signataro ir jo artimųjų palaikų atgabenimą į Vilnių iš Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvos ir JAV pareigūnai derino trejus metus.
1882 metais Šiaulių apskrityje, Viekšniuose, gimęs M. Biržiška dirbo spaudoje, o 1915-aisiais buvo paskirtas pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi.
Po dvejų metų jis kartu su bendraminčiais inicijavo Vilniaus konferenciją, per ją išrinktas į Lietuvos Tarybą. Valstybingumą atkūrusios Lietuvos Mykolo Sleževičiaus Vyriausybėje kairiųjų pažiūrų M. Biržiška dirbo švietimo ministru.
Jis taip pat ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, kartu su Mokslo draugija organizavo Aukštuosius kursus Kaune, toliau užsiėmė akademine ir publicistine veikla.
1939–1944 metais M. Biržiška buvo Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944-aisiais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jis pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 metų gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose, mirė 1962 metais Čikagoje.
