Sprendimą dėl išmontavimo Prahos 6-ojo rajono, kurio teritorijoje stovėjo paminklas, taryba priėmė dar 2019-ųjų rugsėjo 11-ąją, tačiau jis įgyvendintas tik 2020-ųjų balandžio 3-iąją, kai, tarybos atstovų teigimu, buvo sutvarkyti visi procedūriniai klausimai.
Rusijoje I.Konevas laikomas didvyriu, per Antrąjį pasaulinį karą išvadavusiu didelę dalį Rytų Europos iš nacistinės Vokietijos. Čekijoje daug kas jį laiko sovietinės tvarkos primetėju šaliai pokario metais.
Prahos 6-ojo rajono seniūnas Ondřejus Kolářas, komentuodamas paminklo nukėlimą, šmaikštavo: „Jis nedėvėjo medicininės kaukės. Taisyklių privalo laikytis visi – į gatvę galima eiti tik prisidengus burną ir nosį.“
Čekijoje, kaip ir daugelyje šalių, dėl koronaviruso infekcijos paskelbtas karantinas, viešose vietose galima pasirodyti tik dėvint medicininę kaukę, uždrausti masiniai renginiai.
Maršalo skulptūra nugabenta į saugyklą, o vėliau bus perduota XX a. atminimo muziejui, kuriamam Čekijos sostinėje. Toje vietoje, kurioje stovėjo I.Konevo paminklas, turėtų iškilti paminklas Prahos išvadavimui 1945 metais, bet kaip jis atrodys, kol kas nežinoma.
Dėl 1980-aisiais pastatyto paminklo I.Konevui (autoriai – čekų skulptorius Zdeněkas Krybusas ir architektas Vratislavas Růžička) likimo Čekijos visuomenė ginčijosi jau keletą metų. Paminklo nuvertimo priešininkai teigė, kad kaip tik maršalo I.Konevo vadovaujamo 1-ojo Ukrainos fronto kariuomenė išvadavo Prahą iš nacių 1945 metų gegužės 9-ąją.
Paminklo nuvertimo arba perkėlimo šalininkai primindavo I.Konevo vaidmenį malšinant Vengrijos nacionalinį sukilimą 1956-aisiais ir galimą prisidėjimą prie Varšuvos sutarties kariuomenės įsiveržimo į Čekoslovakiją 1968-aisiais planavimo, taip pat faktą, kad tuo metu, kai sovietų armija 1945-ųjų gegužę įžengė į Prahą, vokiečiai iš esmės jau buvo kapituliavę, o ir miestą dar iki tol išlaisvinę Prahos sukilimo dalyviai.
Pastaraisiais metais I.Konevo paminklas būdavo reguliariai apliejamas dažais. Paskutinį kartą -rugpjūčio 21-osios, sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 1968-aisiais metinių, išvakarėse.
Po pastarojo įvykio Prahos-6 savivaldybės vadovas O.Kolářas, buvusio Čekijos ambasadoriaus Rusijoje ir JAV sūnus, pasiūlė paminklą išmontuoti ir perduoti Rusijos ambasadai, kad jis būtų pastatytas Rusijos teritorijoje. Rusijos ambasada atsisakė svarstyti tokią galimybę, o Rusijos užsienio ministerija paskelbė keletą piktų pareiškimų Čekijos adresu.
Buvęs Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis O.Kolářą palygino su nacių gauleiteriu. Tai papiktino Čekijos visuomenę ir anksčiau paminklo nukėlimui nepritarę savivaldos deputatai, protestuodami prieš rusų retoriką, pareiškė palaiką sprendimą nugriauti paminklą.
Rusijos oficialūs asmenys taip pat griežtai sureagavo į kito Prahos rajono – Ržeporyjės – tarybos iniciatyvą pakabinti atminimo lentą Rusijos išvadavimo armijos, dar žinomos kaip Vlasovo armija, kariams, suteikusiems ginkluotą paramą Prahos sukilimui 1945 metais. Kol kas nežinoma, ar bus ši lenta pakabinta gegužę, kaip planuota.
