Paskui klaipėdietis menininkas žiūrovus pakvietė į parodų salę, kurioje eksponuojami ryškiausi jo kūriniai atspindi kelis dešimtmečius trukusias savito stiliaus ir braižo paieškas.
Pozavo balerina su bokso pirštinėmis
Didelio formato drobes tapantis V.Viningas KKKC vestibiulį pavertė savo dirbtuve. Ten publika ten išvydo ir tapybos sesijos modelį – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto primadoną Beatą Molytę-Kulikauskienę.
Lyg iš teatro ant puantų nužengusi scenine apranga vilkinti trapi šokėja sustingo ant kėdės jai neįprastoje pozoje – su raudonomis bokso pirštinėmis.
V.Viningas žiūrovų akivaizdoje, skambant Antonijaus Vivaldžio muzikos garsams, sukosi kaip vijurkas, taškėsi dažais – plačiais, energingais potėpiais margino baltą drobę.
Menininkui prireikė pusvalandžio sukurti spalvingą paveikslą – baleto artistę B.Molytę jis pavaizdavo kaip ringo kampe sėdinčią boksininkę.
Išvydusi savo atvaizdą drobėje balerina šiek tiek susijaudino. Ugningosios Karmen ir Anos Kareninos vaidmenų atlikėją B.Molytę ištikęs kultūrinis šokas trūko vos kelias akimirkas.
Žiūrovai kūrėją varstė žvilgsniais
Greitai atsitokėjusi baleto šokėja pergalingai mostelėjo bokso pirštinėmis, pasveikino sesiją akylai stebėjusius žiūrovus. Paskui draugiškai apkabino meno ringo partnerį – performanso sumanytoją V.Viningą.
B.Molytei tai jau antrasis panašus iššūkis kitokiose scenose. Pernai balerina buvo tapusi mados namų „Ivo Nikkolo“ kolekcijos veidu – ant podiumo demonstravo stilingus moteriškus drabužius.
„Drobės formatas buvo didokas, pradėjęs tapyti suabejojau, ar apvaldysiu? Kai žiūrovai varsto žvilgsniais, padarai, ko ir pats iš savęs nesitiki“, – patirtais įspūdžiais po seanso dalijosi V.Viningas.
Savo darbą jis pavadino dideliu etiudu, kurį tapant kilo naujų minčių. Tapybos ekstremaliomis sąlygomis mėgėjas V.Viningas džiaugiasi, kai pavyksta paveikslą sukurti vienu atsikvėpimu.
„Tada mintis nenutrūksta, drobėje išliejęs susikaupusias emocijas jaučiuosi išsekęs kaip boksininkas po sunkios dvikovos. Paveikslų idėjos, aišku, brandinamos kur kas ilgiau“, – braukdamas išrasojusią kaktą kalbėjo menininkas.
Bananai – ne katalikybės simbolis
Toks įkvėpimas V.Viningą aplanko ne visada. Dailininkas prisipažino, jog kartais ryte atsikėlęs viską pamato kitomis akimis – tada tenka pertapyti paveikslą. Jma svarbu – ne viena pavykusi detalė, o meno kūrinio visuma.
Aštresni provokuojančio turinio V.Viningo paveikslų siužetai komentuojami įvairiai. Kažkada nutapęs ciklą moterų portretų su bananais menininkas buvo išpliektas davatkų – jos paveiksluose įžvelgė vulgaraus seksualumo, netgi pornografijos konotacijų.
„Jis tuos paveikslus nutapė, kai prekybos centrai dar nebuvo užversti bananais, lietuviai aistringai mėgavosi kaloringais tropikų vaisiais“, – autorių užstojo jo sutuoktinė - parodos „Trys dešimtmečiai“ kuratorė, irgi profesionali tapytoja Irmina Viningienė.
Šioje parodoje V.Viningas pristato savo naujausią kūrinį – Romos popiežiaus Pranciškaus, taip ir nepanaikinusio kunigų celibato dogmos, portretą. Šventasis tėvas pavaizduotas krėsle, žaidžiantis su pliušiniu meškiuku.
Kas bus, kai uoliosios katalikės nuspręs, jog ir šis dailininko paveikslas nesuderinamas su Bažnyčios kanonais?
Vadavosi iš prieblandų tapybos
Jubiliejinėje parodoje V.Viningas apžvelgia savo kūrybos kelią, kurį skirsto į tris etapus. Po studijų Vilniuje menininkas kone dešimtmetį vadavosi iš dailės akademijoje įdiegtų prislopintos tapybos principų – tada visur vyravo pilkšvos, kaip ir pats gyvenimas, spalvos.
Tuo metu jau aktyviai dalyvavęs parodose lietuvių tapybos klasiko Augustino Savicko mokinys V.Viningas didesnės reikšmės ano laikmečio kūrybai neteikia. Lemtingas lūžis įvyko prieš dvidešimt metų, jam išvykus į tarptautinį dailės plenerą Dresdene.
Tuomet V.Viningo drobės ir nutvisko intensyviu mėlynų ir raudonų spalvų koloritu - nusigręžė nuo jo kūryboje dominavusių prislopintų peizažų, pakabų, grėsmingų sūpuoklių, virstančių kėdžių, lėlių, kitokių kasdienės apyvokos daiktų vaizdavimo motyvų.
Įsimintinas V.Viningo darbų ciklas „Atsisveikinimas su kėdėmis“ nuskambėjo kaip savotiško atsisveikinimo su praeities šešėliais akordas. Paskui – naujas gaivalingas temų ir spalvų proveržis.
Įkvėpimo šaltinis – džiazo muzika
Pristatęs džiazo muzikos inspiruotą parodą „Improviza“ menininkas nuskriejo į kitą orbitą. Tapo labiau pastebimas meno padangėje, kai jo drobėse sušmėžavo improvizacijos – džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjų būsenos, jų kūno kalba, aistra paženklinti veidai, mimika.
Giruliuose įsirengęs dailės studiją V.Viningas didelio formato drobėse džiazo korifėjų refleksijas – paveikslų ciklą „Concerto“- nutapė vienu ypu per pusantro mėnesio. Paskui atsirado sporto tema – tenisininkai, futbolininkai, boksininkai, kuriuos vėliau pakeitė balerinos.
Buvęs sunkiaatletis, graikų ir romėnų imtynių meistras V.Viningas, ko gero, yra vienintelis pasaulyje tapytojas vaizduojantis tarsi ir nesugretinamus personažus: balerinas šokio judesyje, grojančius muzikantus, ringe varžovus talžančius raumeningus boksininkus.
Kelias į žvaigždes – per kančias
Ankstesniojo laikotarpio V.Viningo darbai atpažįstami iš laisvo potėpio, drobių paviršiumi nutekėjusių, iliuzijos poveikį stiprinančių dažų – taip menininkas fiksuoja pirminį materijos plevenimą, esminį prisilietimą prie jos ir galutinį sustingimą.
Ištobulinęs tokią techniką V.Viningas nėrė į ekspresyvesnę siužetinę tapybą. Jo drobėse mirgančios ryškios spalvos, judesių kibirkštys, susiliejusios su personažų sielos atšvaitai, veržiasi per kraštus. Tada jau ne taip svarbu, ką tapyti, – sportininkus ar balerinas.
Atradęs savo stilių V.Viningas mano, kad menininko kelias, dažnai vinguriuojantis į žvaigždes per kančią, net ir paženklintas skaudžiomis nesėkmėmis, yra prasmingas: „Man pavyko ištrukti iš „pilkosios tapybos“ zonos, jaučiuosi pasiekęs, tai apie ką svajojau“.
Drugelių šokiai – scenoje ir ringe
Skeptiškai nusiteikusiems žiūrovams galbūt nelabai suprantama, kodėl dailininkas tokia pat maniera tapo balerinas, boksininkus, saksofonininkus, violončelės virtuozus, moterų aktus. Tokiems V.Viningas pataria atidžiau įsižiūrėti į jo paveikslus.
„Sulėtinkime boksininkų kovų įrašus, paleiskime „Gulbių ežero“ muziką, o tada pažvelkime į jų kojų judesius – kaudamiesi ringo kvadrate atletai plevena kaip drugelia. Panašiai scenoje ant puantų sukasi ir balerinos“, – šypsosi parodos autorius.
Kūrinių temos, pasak V.Viningo, atsiranda savaime: „Vieną dieną šauna į galvą, ir tiek. Kalbėti apie savo paveikslus aš nemėgstu. Tegul žiūrovai patys juos įvertina“.
V.Viningas - vienas ryškiausių šiuolikinės lietuvių dailės ekspresionistų, gebantis tapybai suteikti daugialypio judėjimo.
Kuria ir dėsto menų gimnazijoje
„Jo potėpiai, tarsi išlipdyti iš dažo žvynų, sklando ore, raibuliuoja, hipnotizuoja. Dūzgiančių, spingsinčių spalvų chaose regime siužetus, charakteringus psichologinius portretus. Judėjimo įspūdį stiprina netikėti rakursai“, – teigia dailėtyrininkės Austėja Mikuckytė-Mateikienė.
V.Viningas gimė 1960 metais Pasvalyje. 1990 metais baigė Vilniaus dailės akademiją. Tapybos ir kompozicijos mokytojas – profesorius Augustinas Savickas. Jis buvo ir diplominio darbo vadovas.
Menininkas nuo 1990 metų gyvena ir kuria Klaipėdoje, Eduardo Balsio menų gimnazijoje dėsto tapybą, kompoziciją ir akvarelę. Nuo 2005-ųjų V.Viningas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuolat renkamas į jos tarybą.
Per savo karjerą V.Viningas surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Jis yra 20-ties grupinių parodų Baltijos šalyse, Vokietijoje, Kinijoje, Rusijoje dalyvis.
V.Viningo kūryba palankiai įvertinta Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, tarptautinėse meno galerijų mugėse „Vilnius Art“. Jo darbų įsigijo MO muziejus, „Lewben art Foundation“, kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai. Virginijus Viningas. Retrospektyvinė tapybos paroda „Trys dešimtmečiai“. Veiks iki 2020 kovo 29 dienos.
