Vladas Žilius – ryški netolimos epochos figūra. Jo meninė karjera klostėsi tuo laiku, kai dailininkai, nepataikavę autoritarinio režimo primetamoms normoms, buvo persekiojami, jų kūriniai menkinami, atmetami „meno“ tarybų.
Nesupratimas, neįvertinimas, kūrybos laisvės varžymas, patirtos nuoskaudos skatino menininką nesitaikstyti, o po beprecedenčio ir garsiai nuskambėjusio jo laiško tuometiniam LKP CK pirmajam sekretoriui pasipylę mįslingi grasinantys skambučiai, dailininką pastūmėjo ieškoti galimybių ištrūkti iš grėsmingos, nesaugios aplinkos. 1976 m. jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Visą kūrybinį kelią dailininką lydėjo pomėgis piešti, o persikėlus gyventi už Atlanto jo piešiniai tiesiog „pratrūko“ spalvomis.
Parodoje pirmą kartą pristatoma dalis į Lietuvą iš JAV grįžusio V. Žiliaus palikimo – kūriniai ant popieriaus iš dailininko dukros Rasos Bačiulienės kolekcijos. Tai naujų kelių paieškas ir originalią plastinę kalbą liudijantys lakštai, pavieniai kūriniai ir ciklai, palydimi paties autoriaus komentarų.
Nauji V. Žiliaus kūriniai netelpa į griežtus stilistinius rėmus, balansuoja ties abstraktaus ekspresionizmo riba. Išorinė dailininko kūrinių maniera išlaisvėjo, bet kompozicijos ir formos požiūriu – liko suvaldyta. Abstraktaus, optinio ir pop meno idėjos, plėtotos ankstyvoje V. Žiliaus grafinėje kūryboje ir ypač knygų iliustracijose, pastūmėjo jį link tapybos.
Parodoje ryškinama simbolinė jungtis, nusakanti kardinalų perėjimą nuo grafinės raiškos link ekspresyvios ir spontaniškos tapybos, ištransliuojančios galingą kūrybinį menininko potencialą.
Parodą papildys vaizdai iš dailininko dirbtuvės, suskaitmeninti Centrinio valstybės archyvo Kino dokumentų skyriuje.
V. Žiliaus kūrybos parodą lydės paskaitų ciklas, supažindinantis su modernaus meno istorija (lektorė Rita Mikučionytė), veiks kūrybinės dirbtuvės (vadovas Povilas Vincentas Jankūnas), vyks edukacinės programos vaikams, jaunimui ir šeimoms.