Tai antroji uostamiestyje jau ketvirtą kartą vykstančios tradicinės Fotografijos šventės dalis – bus skaitomos paskaitos, atidaromos fotomenininkų darbų parodos.
Dekonstrukcija – viskas kinta ir nyksta
Menotyrininkė, istorikė, meno ir fotografijos tyrinėtoja Galina Gleba skaitys paskaitą „Vėlyvoji sovietinė Ukrainos fotografija. 1960–1990 metai“, kurioje apžvelgs šios šalies fotografijos raidą iki XX a. pabaigos socialinių, politinių ir kultūrinių permainų kontekste. Tyrimų platformoje „Pinchuk Art Centre“ dirbančios G.Glebos akiratyje – regionų meno bendruomenės, vėlyvoji sovietinė fotografija.
Klaipėdietis fotomenininkas Darius Vaičekauskas KKKC erdvėse šiandien pristato savo projektą „Dekonstrukcijos. Nykimas – dingstantys vaizdai“ – netradicinį tyrinėjimą fotografijos lauke, jungiantį meno, biologijos (mikologijos), mikrobiologijos (bakteriologijos), agronomijos (žemės ūkio inžinerinių mokslų ir produktų perdirbimo technologijos) sritis.
D.Vaičekausko fotografijose vaizdai nyksta, kinta kaip materialūs objektai, veikiami pelėsių ir bakterijų. Kitas jo tyrimų metodas – sunaikinto vaizdo, šiuo atveju fotoceliuliozės, dekonstrukcija, naudojant grambuolių lervas, mažašeres žieduotąsias kirmėles – sliekus.
Pūvėsiais mintančios lervos ir sliekai skaido maisto, buities, medienos atliekas, paverčia jas ekologiška trąša – biohumusu. G.Vaičekauskas tokių pačių laiko graužiamų vaizdų erozijos ir nykimo procesų įžvelgia konstruodamas savąjį fotografijos pasaulį.
Charkovo mokyklos kūrėjų šuolis
Penktadienį ukrainietė lektorė Anastasia Leonova skaitys paskaitą „Charkovo fotografijos mokykla: jaunoji karta“. Šios mokyklos vieta Ukrainos fotografijos istorijoje – išskirtinė. Jos atstovai savo kitokia kritinę fotografiją pristato kaip universalų šiuolaikinio meno praktikos įrankį.
Meno galerijos „Come In“ įkūrėja, kultūros, vadybininkė, menotyrininkė, leidėja, alternatyvios ukrainiečių fotografijos sambūrio koordinatorė A.Leonova savo paskaitoje apžvelgs Charkovo mokyklos tradicijas tęsiančios jaunosios kartos veiklą, jos ypatumus.
Tą pačią dieną pristatoma ryškaus baltarusių fotomenininko Igorio Savčenkos paroda „Žvilgsnis, kurio niekada nėra ten, kur esame“. Jo kūrybos kelias prasidėjo 1988 metais Minske. Tuo pat metu čia iškilo kiti vadinamosios „Naujosios bangos“ fotografai – Galina Moskaliova, Vladimiras Parfenokas, Sergejus Kožemjakinas ir kiti.
Baltarusis ieško kitokių prasmių
„Naujosios bangos“ atstovai išsiskyrė konceptualiais projektais. I.Savčenka pradžioje naudojosi senomis šeimyninių albumų fotografijomis – jas perfotografuodavo, kadruodavo, apipaišydavo arba kitaip perdirbdavo kurdamas naujas prasmes, išryškindamas visiškai kitokius minties akcentus.
I.Savčenkos fotografijų ciklai („Ranka ant peties“, „Wir schprechen Deutsch“, „Gestų abėcėlė“, „Beveidžiai“) – kitokio požiūris į istoriją ir atmintį atspindys. Autoriui itin svarbūs tekstai – tai, ko nemato žmogaus akis, jis perteikia užrašais. Būtent jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį – fotografijoje pirmiausiai regimas fokusuotas vaizdas, o perskaičius tekstus, atsiveria giluminės prasmės.
Vėlesniuose I.Savčenkos cikluose („Gamtovaizdžiai su komentarais“, „Nematoma“,„Apie saulės šviesos sklidimo pokyčius“, „Gestų abėcėlė“, „Beveidžiai“) tekstai įgauna dar svarbesnę, netgi dominuojančią reikšmę. Vaizdai formaliai vis dar egzistuoja, tačiau be žodžių yra abstraktūs ir neinformatyvūs. Galiausiai jau nebe tekstas papildo fotografiją, o fotografija – tekstą.
Parodoje „Žvilgsnis, kurio niekada nėra ten, kur esame“ pristatomos pirmojo I.Savčenkos kūrybos etapo fotografijų serijos.
Parodoje – meilė, geismai ir įniršis
KKKC lankytojai išvys dar vieną šiuolaikinės Ukrainos fotografijos parodą „Meilė, geismas ir įniršis“ (kuratoriai – D.Vaičekauskas ir G.Gleba) – trylikos jaunųjų fotomeninkų pastaraisiais metais sukurtus fotografijos, videomeno darbus, kuriuose pusiausvyros tarp asmeninės ir pilietinės laisvės paieškos virsta kova su savimi.
„Autoriai gyvenimą virtualios tiesos ir tikrojo karo akivaizdoje vaizuoja savaip – kaip nepaliaujamą asmenybės teisių į savąją tapatybę gintį. Netgi kūnas, paskutinioji individualumo tvirtovė, vis mažiau priklauso žmogui, nes savyje slepia daugelio kartų baimes ir abejones“, – kalbėjo Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus vadovas D.Vaičekauskas.
Ukrainiečių traumos virsta visuomenės stigmomis, o nuogumo atmetimas – nacionaline idėja. Meilė, geismas, įniršis – ne jausmai, ne epochos bruožai, o įrankiai kovai su savimi siekiant tapti visaverte asmenybe – tokią mintį bando perteikti jaunieji fotomenininkai.
Parodoje „Meilė, geismai ir įniršis“ savo kūrybą pristato AntiGonStaff, Valentinas Bo, Andrejus Boika, Igoris Šekaškovas, grupė „Gorsad“, Bogdanas Guliajus, Jana Kononova, Julija Krivič, Saša Kurmazas, Anastasija Lazurenka, Andrejus Lomakinas, Sergejus Melničenka, Stasikas.
