Ta proga R.Antinis paskelbė 9-nis pastebėjimus apie trintukų galimybes:
Juos galima panaudoti mirksint, sveikinantis ir miegant;
Trintukas gali būti akiniai, dantų šepetėlis (pažastyse);
Jo galimybės ištrynus jį – saugoti nuotrinas degtukų dėžutėse ir ant pirštų galiukų su mėginimu kartais juos vėl suklijuoti į trintuką;
Trintuko galimybė tapti dangaus mėlynumo eilėraščiu arba piešiniu apie jį;
Yra galimybė sudarinėti nematomų trintukų sąrašą: žarnyne ir už akiduobių;
Trintukas beveik jaučiamas intymiuose santykiuose;
O visa tai pažymėjau trintukui esant burnoje ir buvo galimybė tai užrašyti garsuose, žinant jo patirtį;
Būtina žinoti, ko geidžia trintukai, vienas iš tų įgeidžių – būti pakaitalu žmogui, palaidotam urnoje;
Post scriptum
Jei trintukas yra nuryjamas, jo formos kinta ir jis tampa panašus į storąją žarną, medikai pro savo aparatus tai gali stebėti. Žarna prailgėja ir daugelis ją vadina „Ūdu“, nors žinovai, nežiūrint pakitimų, prisimena, kad tai tas pats „Intukas“.
Skulptoriaus Roberto Antinio kelias nužymėtas daugeliu kūrybos etapų. Kūrybos pradžia – darbas su tėvu, garsiu skulptoriumi Robertu Antiniu (Vyresniuoju). Vėliau (nuo 1980 m.) menininkas pasuko prie temų „Apie neregius“ ir „Priemonės praregėjimui“. Kitos temos, užimančios išskirtinę vietą jo kūryboje, tai „Epitafijos“ (skiriamos jau mirusiam skulptoriui – Tėvui), su ankstesnėmis persipinanti tema „Efemerijos“, o dar vėliau atsiranda „Trintukas“, kuri susijusi su proceso ir interaktyvumo sąvokomis. Čia menininkas stengiasi kurti ir eksponuoti ne objektus, o santykį tarp suvokėjo ir pateiktų „veikėjų“.
Naujausioje parodoje „Aidinimas: Trintukas” pagrindinis personažas – pats Trintukas. Čia jis „pavirsta“ aktoriumi, vaidinančiu aidinimą apie savo neišsemiamas galimybes persikūnyti. Parodos įvadu taps ir „Prašviesėjimai“ (2019) – kūrinių serija, kurioje trintukai vaikų su regėjimo negalia rankose įgauna galimybę trinant „Juodą“ atsirasti prašviesėjimui.
Parodos ekspoziciją sudarys naujausi Roberto kūriniai, formos ir objekto pagalba kalbantys apie įvairias netikėčiausias trintukiškas situacijas.
Menininkas Robertas Antinis (g. 1946) gyvena ir kuria Kaune. 2002 metais įvertintas garbingiausiu kūrėjams apdovanojimu Lietuvoje – Nacionaline Kultūros ir Meno premija. Menininkų grupės “Post Ars” narys. Menininko veikla neapsiriboja vien tik skulptūriška raiška, skulptūra viešose erdvėse, paminklais, objektais, performansais. Robertas Antinis taip pat yra ir knygų kūrėjas. Su nekantrumu laukiame jau greitai pasirodysiančios naujausios knygos – Roberto Antinio Monografijos.
Aktyvus kūrybinis kelias pažymėtas daugeliu personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Japonija, JAV, Suomija ir kt.). Jo kūrinių yra MO muziejaus (Vilnius), Nacionalinė dailės galerijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus kolekcijose, Egidio Marzona kolekcijoje (Berlynas) bei privačiose kolekcijose Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje, Latvijoje, Moldovoje, Lietuvoje. Menininkas bendradarbiauja su galerija „Meno parkas“ nuo pat galerijos įkūrimo 1997 metais.
Paroda yra projekto „Trys viename. Robertas Antinis“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
