„Jei rudenį skaičiuojami viščiukai, tai ir mes turime ką skaičiuoti: 12 veiklos metų, 60 aukcionų, vidutiniškai po penkis kasmet. Džiugina ir tai, kad šiuos – tiek finansine, tiek kokybine prasme – neeilinius meno rinkai metus apibendrins ypatingas aukcionas. Jis, beje, jau šį penktadienį atsakys ir į labai dažnai mums užduodamus klausimus apie brangiausiai parduotus lietuvių meno kūrinius bei investicijų į meną grąžą“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Tradiciškai ir jubiliejinio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į aštuonias temas, o iš viso ją sudaro 165 lotai – tapybos ir grafikos kūriniai, istoriniai taikomojo meno (keramikos) darbai, skulptūros ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės. Paruoštos ir dvi itin intriguojančios „In focus“ rubrikos, kuriose pristatomi subtilūs grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūriniai ir keramiko Valdemaro Manomaičio (1912–2000) mažatiražiai ir vienetiniai darbai bei itin retai pasitaikantys eskizų albumai.
Tiesa, ryškiausiai šviečianti šio aukciono žvaigždė – A. Žmuidzinavičiaus drobė „Saulėje“ (1917), stebinanti ne tik autentišku įrėminimu, bet ir signatūra, kurioje nurodyta, kad paveikslas priklausė aktyviai visuomenės veikėjai, pirmąja Lietuvos fizike laikomai gydytojai Veronikai Alseikienei (1883–1971), antropologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) mamai. Gali būti, kad paveikslas ir buvo nutapytas specialiai Alseikų šeimai, kurios butas Jogailos gatvėje 11 numeriu pažymėtame name Vilniuje tuo metu buvo pagarsėjęs kaip lietuvybės židinys, kur lankydavosi žymūs to meto šviesuoliai – Maironis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kt.
„Nuostabu, kad toks kūrinys buvo sukurtas sunkiais karo metais ir pateko į tokių žmonių kolekciją. Dar net Lietuvoje Nepriklausomybė nebuvo paskelbta, tačiau jis jau demonstravo būsimą mūsų šalies dailės kryptį, skonį, o taip pat atspindėjo lūkesčius, viltis ir idealus. Iš tiesų, tai tuometės Lietuvos ateities vilties paveikslas, labai simboliškas ir programiškas“, – teigia dr. S. Skaisgirytė-Makselienė.
Beje, šis didelę meninę ir istorinę vertę turintis kūrinys yra ir didžiausia pradine – 32 tūkst. eurų – kaina įkainotas dailininko A. Žmuidzinavičiaus kūrinys. Jei LX Vilniaus aukcione įvyks šio kūrinio varžytuvės, jis gali tapti vienu brangiausių aukcionų istorijoje parduotu kūriniu ir atimti šį titulą iš to paties dailininko paveikslo „Dzūkų kaimelis“, kurio pradinė kaina nuo beveik 25,8 tūkst. eurų pakilo dvigubai – iki daugiau kaip 53 tūkst. eurų.
Ne mažesnę intrigą LX Vilniaus aukcione žada ir kitas meno kūrinys – tapytojo Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) abstrakcija „Be pavadinimo“ (1991/2). Simboliška, kad prieš 12 metų I Vilniaus aukcione už šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. eurų parduota drobė grįžo su triskart didesne pradine – 15 tūkst. eurų – kaina iš naujo pasitikrinti savo vertės ir galimybių meno rinkoje. „Taigi, turėsime puikią progą patikrinti meno kūrinių likvidumą ir investicinę grąžą visai pakankamoje laiko perspektyvoje“, – pastebi Vilniaus aukciono vadovė.
Be šių intriguojančių meno kūrinių autorių, jubiliejinio Vilniaus aukciono rinkinį puošia ir kiti žinomi bei vertinami autoriai, tai – Juozas Bagdonas, Neemija Arbit Blatas, Vytautas Ciplijauskas, Laima Drazdauskaitė, Vladas Eidukevičius, Stasys Eidrigevičius, Pranas Gailius, broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Vincas Gečas, Česlovas Janušas, Petras Kalpokas, Dalia Kasčiūnaitė, Vytautas Kasiulis, Vytautas Kašuba, Rūta Viktorija Katiliūtė, Vincas Kisarauskas, Algimantas Jonas Kuras, Emanuelis Mane-Katzas, Eleonora Marčiulionienė, Juozas Mieliulis, Alfonsas Motiejūnas, Viktoras Paukštelis, Povilas Puzinas, Jonas Rimša, Augustinas Savickas, Algis Skačkauskas, Kajetonas Sklėrius, Kazys Šimonis, Antanas Tamošaitis, Leonardas Tuleikis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Adolfas Valeška, Viktoras Vizgirda, Valerija Zalensienė ir kt.
