Lasaris Segallas (1889-1957) – iš Lietuvos kilęs žydų tapytojas, graveris ir skulptorius, kuris studijavo Vilniuje, Berlyne, Dresdene, buvo ir vokiečių ekspresionizmo grupės Die Brücke (Tiltas) narys. Emigravęs į Braziliją jis tapo vienu garsiausiu Lotynų Amerikos dailininkų. Toros perrašinėtojo sūnus iš Vilniaus, laikomas Brazilijos ekspresionizmo pradininku.
L.Segallo darbai jau buvo rodyti Vilniuje, tačiau pirmą kartą pristatoma tokia išsami jo kūrybos retrospektyva. Į parodos atidarymą atvyko gausi delegacija iš Brazilijos, kurioje – ir garsiojo menininko anūkai bei kiti šios litvakų giminės atstovai, o taip pat Lasario Segallo muziejaus San Paule direktorius Giancarlo Hannudas bei Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe.
„Manau, kad ši paroda – ne tik gero meno rinkinys, ji turi ir simbolinę prasmę. Tai dailininko sugrįžimas. Daugiau nei po šimto meto kartu su savo kūriniais jis sugrįžo namo. Ir jo šeima kartu su juo“, – sakė į Vilnių senelio darbus palydėjęs L.Segallo anūkas Sergio Segallas.
O muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė priminė, kad ši išskirtinė paroda yra skirta ir 130-osioms dailininko gimimo metinėms, ir 30-osioms Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkūrimo metinėms. Be to, ji atidaroma 2020-ųjų, paskelbtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, išvakarėse.
Vilniaus muziejininkai garsaus menininko šeimos nariams, kurie į Lietuvoje surengtą parodą atvažiavo ne tik iš Brazilijos, bet ir iš kitų šalių, parengė malonią staigmeną. Kartu su istorikaispo keletą mėnesių trukusio tyrimo buvo surastas namas, kuriame gyveno menininko šeima. Paaiškėjo, kad jis yra toje pačioje gatvėje kaip ir tolerancijos muziejus ir šiuo metu jo adresas – Naugarduko g. 15. Tai išsiaiškinti padėjo dailininko laiškai, rašyti iš Brazilijos tėvui į Vilnių.
Juk L.Segallas ne tik užaugo, bet ir menininko kelią pradėjo Vilniuje – mokėsi skulptoriaus Marko Antokolskio įkurtoje pramoninėje dailės mokykloje, vėliau studijavo Berlyno Taikomosios dailės mokykloje, Aukščiausioje imperatoriškoje dailės akademijoje, Dresdeno dailės akademijoje, buvo vokiečių ekspresionizmo grupės Die Brücke (Tiltas) narys.
1923 m. persikėlė gyventi į San Paulą, kur jo atvykimą garsus menotyrininkas ir visuomeninkas Marijus de Andrade (Mario Raul de Morais Andrade) įvertino kaip Brazilijos avangardinio meno pergalę. Būtent L. Segallui 1955 metais San Paulo meno bienalėje buvo suteikta garbė reprezentuoti Braziliją pagrindinėje paviljono salėje.
Tolerancijos centre surengtoje parodoje „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“ eksponuojami dailininko tapybos, akvarelės, grafikos kūriniai ir skulptūros.
Meno kūrinių parodą papildo fotografijos ir dokumentai, suteikiantys informacijos apie menininko gyvenimą ir klajones po pasaulį. Atskirą parodos dalį sudarospeciali instaliacija, primenanti emigrantų kelionę laivais į Braziliją.
Tokio masto Lasario Segallo darbų paroda jo gimtajame Vilniuje ir apskritai Lietuvoje surengta pirmą kartą.
Parodos kuratorės - Kamilė Rupeikaitė ir Ieva Šadzevičienė
