Mokykla atgrasė nuo piešimo
„Rimanto Sakalausko (g. 1951) piešiniai – ištisos Lietuvos dailės epochos vizualinis metraštis. Jie perteikia vėlyvojo modernizmo kelius brežnevinėje epochoje, padeda suvokti, kaip įsitvirtino abstrakčiojo vaizdavimo strategija, kaip ji skleidėsi, kokias formas įgijo šiuolaikiniame mene.
Sakalauskas mėgo ir mėgsta piešti, nes tai greičiausias būdas užfiksuoti ir pasitikrinti naujausias idėjas, priemonė nugludinti reikiamą vaizdinį, pasiruošti perkelti jį į pakeitimų nepriimančia kietą medžiagą. Rimas naudoja įvairias technikas: tušą, akvarelę, flomasterį, rašalą.
Tiksliau, piešia minkštomis priemonėmis, nes nuo pieštuko, anglies ir sangvino jį atgrasė akademinio piešimo pratybos vaikų dailės mokykloje ir LSSR valstybiniame dailės institute.
Tai anaiptol nereiškia, kad menininkas atmeta struktūros svarbą. Jo piešiniai itin laisvi, bet kartu preciziškai subalansuoti. Tai aiškių ir nepaprastai estetiškų erdvinių struktūrų išklotinės arba ženklai.
Piešimas Sakalauskui svarbus būtent savo dvigubu poveikiu: jis padeda atsipalaiduoti, kartu reikalauja susikaupimo ir autokontrolės.
Piešdamas Rimas pabėga nuo kasdienybės banalumo, kuris jį erzina ir sekina, nuo tikrovės diktato, kuriam nenori paklusti, ir nuo nerimo, kuris jį ardo iš vidaus. Dalis parodoje eksponuojamų piešinių pranoksta tris minėtas vertes, tai savarankiški meno kūriniai, liudijantys piešinio išsipildymo galimybę.
Pagal dominuojančias reikšmes paroda suskirstyta į penkias grupes. Pradedama nuo „išsivadavimo“ – piešinių, perteikiančių, kaip menininkas ištrūko iš mokyklos diktato, kaip bėgo nuo rutinos, kaip kovojo su visą gyvenimą kamuojančia liga.
Atskirą parodos dalį sudaro savarankiško meno kūrinio statusą turintys darbai. Tai abstrakčių formų variacijos. Kai kurias jų sieja technika bei stilius; išsiskiria, pavyzdžiui, tušu pieštų dantiraščio struktūrų grupė, spalvotos akvarelinės abstrakcijos.
Pastarieji piešiniai be išankstinės autoriaus intencijos gali tapti meditacijos objektu ir perša mintį, kad ir pačiam dailininkui ši praktika nesvetima.
Parodos visuma puikiai iliustruoja piešinio žinovų dažnai kartojamą mintį, kad piešimo procesas svarbiausias meninės kūrybos etapas, leidžiantis suvokti, perprasti, taigi ir perteikti tikrovės objektų formas bei j logiką“. /Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė/.
Ryju pasaulio bjaurastį ir tuštinuosi grožiu
Mikalojus Povilas Vilutis pats pristatė savo parodą „Gyvuliška saviraiška“.
„Žmonės man sako:
– Mikalojau, atskleisk savo kūrybos paslaptį. Pasakyk mums, ką reiškia tavo paveikslėliai.
– Man gera juos paišyti. Štai ką jie reiškia.
Viskas. Visa kita – žodžių sakymas. Tokią išvadą padariau po ilgų ir kankinančių mąstymų.
Nežinau, kas yra menas. Todėl nežinau, ar mano paveikslėliai yra meno kūriniai, ar ne. Žinau, kad nuobodulys yra pragaras sielai. Todėl labai stengiausi, kad ši mano paroda nebūtų nuobodi.
Ji skirta žmonėms, o žmonės padaryti iš širdies ir proto. Todėl vieni paveikslėliai yra skirti širdims, kiti protams. Visi gyvuliai turi širdis, o protą turi tik žmonės.
Todėl pritariu menininkui Artūrui Railai, kuris pasakė, kad menas širdžiai yra gyvuliška saviraiška, o menas smegenims – intelekto raiška. Šioje parodoje ir tas, ir tas.
Mano paveikslėliai yra iš išorės į vidų ir vėl į išorę. Ryju vaizdus, kuriuos matau, kramtau juos, virškinu ir tuštinuosi paveikslais.
Ryju pasaulio bjaurastį ir tuštinuosi grožiu. Ir atvirkščiai. Išpaišau iš savęs, kas manyje netelpa. Tokie mano paveikslėliai. Jeigu atėję į parodą žmonės nesidžiaugs jais, tai bent pasidžiaugs mano durnumu. O tai – nuoširdžiausias džiaugsmas". /Mikalojus Povilas Vilutis/
Mikalojus Povilas Vilutis (g.1944) – grafikas, tapytojas, skulptorius, rašytojas. Šilkografijos meistras, avangardistas. Jo kūryba, išsiskirianti lietuvių dailės kontekste, šiandien tebėra aktuali ir kelia didelį susidomėjimą. Šiemet menininkas minėjo brandžią sukaktį. Tai paskatino surengti parodą, kurioje pristatomi įvairiais laikotarpiais sukurti, ligi šiol mažai arba niekur nerodyti kūriniai.
Skulptoriaus Rimanto Sakalausko piešinių retrospektyva ir grafiko bei rašytojo Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos paroda „Gyvuliška saviraiška“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks iki lapkričio 23 dienos.
