Videomenas – gana nišinė meno rūšis, retai pristatoma už sostinės ribų, todėl po Lietuvą keliaujančiuose renginiuose bus galima susipažinti su turininga skirtingų žanrų ir temų programa. Medijų meno ir kultūros tyrinėtojas prof. dr. Remigijus Venckus renginio žiūrovus supažindins su šiuolaikiniame mene populiaria videomeno raida.
Meninės raiškos, idėjų ir technologijos sąsajos aiškinamos aktualizuojant eksperimentą, kuris ženklina ryšį su visa medijų meno, kultūros bei kino kūrybos raida. Taip pat peržiūrą lydinčios paskaitos metu analizuojamos techninės priemonės, videomeno kūrybos tipologizacija, estetinių sprendimų raida ir integracija plačioje šiuolaikinio meno kūryboje. Programoje pristatomi videofilmai bus analizuojami šiandienos socialinių, technologinių ir geopolitinių aktualijų kontekste.
Programą sudaro Lietuvoje ir užsienyje žinomų menininkų kūriniai: vienas žymiausių Rimo Sakalausko videokūrinių „Sinchronizacija“ (2009), Kristinos Inčiūraitės „Šešėlio aidas“ (2015), Eglės Rakauskaitės „Gariūnai“ (2002) ir Andriaus Kviliūno naujausi darbai „Genesis“ bei „Sapnas apie Iraną“ (2018). Tarp pristatomų filmų bus ir jaunos, tačiau smarkiai kylančios menininkės Anastasijos Sosunovos kūrinys „Tainstvo“ (2018), įvertintas prestižiniu „JCDecaux“ apdovanojimu.
Gana plačiu kūrinių temų ir stilistikos diapazonu siekiama perteikti šios meno rūšies įvairialypumą ir žiūrovams suteikti skirtingų patirčių galimybę. A. Sosunovos filme „Tainstvo“ analizuojamos bendražmogiškos tikėjimo, gyvenimo prasmės paieškų, empatijos temos. Menininkė tyrinėja Lietuvos stačiatikių bendruomenę, pokalbiuose su šventikais ir tikinčiaisiais analizuojamas religijos vaidmuo šiandien.
Sociokultūrinių ženklų kupinuose E. Rakauskaitės ir K. Inčiūraitės videofilmuose ypač ryškus antropologo žvilgsnis. E. Rakauskaitė kameros objektyvą nukreipia į vietinės Gariūnų turgavietės ritualus ir estetiką. Šis jos kūrinys šiandien tampa savotišku archyviniu reliktu, atspindinčiu postsovietinės kapitalistinės šalies realijas bei kiek keistoką kraštovaizdį.
K. Inčiūraitės videofilmas „Šešėlio aidas“, sukurtas jai reziduojant Kinijoje, atspindi menininkės virtuoziškai dėliojamas Kinijos kultūros nuorodas nuo taoistų vienuolių monologų, XVIII a. kinų poezijos iki šiandienos Kinijos miestų nenumaldomos ekspansijos padarinių.
R. Sakalausko „Sinchronizacija“ iš neįprastos perspektyvos atskleidžia Vilniaus urbanistinio paveldo ženklus. Dar šiandien daugelyje miegamųjų rajonų išlikusios vaikų žaidimų aikštelės, turėjusios formuoti tarybinį pilietį, atspindi šaltojo karo metu propoguotą kosmoso užkariavimo dvasią. Toks sovietinis peizažas formavo ir menininko kartos pasaulio įvaizdį.
Vieno ekstravagantiškiausių videomeno kūrėjų A. Kviliūno darbuose žiūrovai išvys siurrealizmo ir politinių nuorodų prisotintą kasdienybę, įkvėptą žiniasklaidos mums pateikiamos informacijos bei vaizdų.
Prof. dr. R. Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros menų profesorius. R. Venckus kuruoja ir recenzuoja šiuolaikinio meno parodas, rašo apie tapybą, fotografiją ir videomeną.
Projektą organizuoja Kirtimų kultūros centras, dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
