Išskirtine vakaro žvaigžde tapo dailininkas Algimantas Švėgžda (1941–1996), kurio kūriniai buvo tiesiog išgraibstyti, o jų kainos kilo žaibišku greičiu ne procentais, o kartais. Tarp brangiausiai parduotų tapybos darbų mažiau staigmenų – be jau minėto A.Švėgždos, jais tapo LIX Vilniaus aukciono kolekcijos favoritų kūriniai.
„Šis aukcionas išties labai stebino dalyvių aktyvumu, įnirtingomis varžytuvėmis ir, žinoma, rezultatais. Į Vilniaus aukcionų istoriją jis tikrai įsirašys kaip aukcionas, kuriame labiausiai kilo meno kūrinių kainos ir buvo nupirkta didžiausia siūlomų lotų dalis. Kokios priežastys – ekonominis pakilimas ar investavimas prieš krizę, apie kurią visi kalba, – tai paskatino, sunku pasakyti, nes didžioji dalis aukciono dalyvių kūrinius pirko ne tik investicijoms, bet ir namams puošti, kolekcijoms pildyti ir kt.
Šias priežastis norisi palikti analizuoti ekonomistams ir pasidžiaugti įvykusia įsigytų meno kūrinių ir vertybių atranka, kuri rodo, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau meną išmanančių ir vertinančių žmonių, o kartu su juo vyksta ir kitas procesas – pamažu kyla ir lietuvių kuriamo meno vertė“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Iš viso aukcione parduota daugiau kaip pusė kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 25 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LIX Vilniaus aukciono kūrinių triumfavo dvi gana retos rubrikos „Varia Lituanica“ pažibos: iš žinomos dailininkų giminės kilusios Elenos Romerytės (Helena Römerówna, 1860–1946) kompozicija „Kelias per beržynėlį“ (XX a. 4 deš.) parduota už 6,4 tūkst. eurų, o įstabus Mikalojaus Konstantino Čiurliono mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) paveikslas „Kaktusai Palerme“ (~1911–1913) įsigytas už 5,4 tūkst. eurų.
Didžiausias aistras tarp aukciono dalyvių pakurstė viena pirmųjų rubrikų „In focus“, kurioje buvo pristatyta išskirtinio autoriaus A.Švėgždos kūryba. Vos du kūriniai liko neparduoti iš daugiau kaip dviejų dešimčių jo darbų, atspindinčių itin retą bei trumpą – Londono kūrybos – laikotarpį. Visa pasiūlyta kolekcija buvo tiesiog išgraibstyta, o kainos kilo ne procentais, o kartais. Brangiausiai parduoto šios rubrikos loto – tapytos drobės „Mėlyna bonka“ (1983 m.) – kaina kilo net penkis kartus ir nuo pradinės 980 eurų sumos išaugo iki 4,7 tūkst. eurų.
Ketvirtas brangiausiai parduotas aukciono lotas – tapytojo Neemijos Arbit Blato (1908–1999) paveikslas „Siuvėja“ (XX a. 3-iasis dešimtmetis), įsigytas už 4,5 tūkst. eurų.
Be jau paminėtų lotų, LIX Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Rūtos Katiliūtės, Kazio Šimonio, Jono Buračo, Česlavo Znamerovskio, Monikos Bičiūnienės, Vinco Dilkos, Jono Čeponio, Sergejaus Gračiovo, Aldonos Skirutytės, Danieliaus Sodeikos ir kitų gerai žinimų autorių darbai.
LX Vilniaus aukcionas vyks šių metų gruodžio 6 d. Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas per artimiausias kelias savaites.
Faktai ir skaičiai
6 400 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: E.Romerytės (H.Römerówna, 1860–1946) kompozicija „Kelias per beržynėlį“ (XX a. 4 deš.).
20 – tiek eurų kainavo pigiausias LIX Vilniaus aukciono lotas – 1930 m. Kaune išleistas VDU studentų statovybės informacinis leidinys „Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija“.
380 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo LIX Vilniaus aukciono loto, kuriuo tapo A.Švėgždos (1941–1996) drobė „Mėlyna bonka“ (1983), kaina.
53 – tiek procentų visos siūlomos meno kūrinių ir vertybių kolekcijos buvo parduota LIX Vilniaus aukcione.
26 – tiek procentų vidutiniškai kilo LIX Vilniaus aukcione parduotų lotų kainos.
20 – tiek iš viso ir daugiausia LIX Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – A.Švėgždos – kūrinių.
