* * *
Pirmasis lietuvių ir ukrainiečių menininkų „Pleneras ant fronto linijos“ vyksta izoliuotame Stanycia Luhanska mieste, kuriame tūkstančiai žmonių kasdien pėsčiomis eina per kontaktine linija virtusį sulūžusį ir dėl Rusijos remiamų separatistų kaltės neremontuojamą tiltą per Siverskij Doneco upę. Stanycia Luhanska smarkiai nukentėjo per mūšius 2014–2015 metais, daug pastatų iki šiol sugriauti – miesto apylinkės buvo apšaudytos reaktyviniais sviediniais net iš Rusijos teritorijos.
Nukentėjo ir mokyklos. Apgriauti pastatai nėra didžiausia bėda, palyginti su tuo, ką patyrė vaikai ir jų tėvai. Lietuva (Užsienio reikalų ministerija ir ambasada) 2015 metais buvo viena pirmųjų, kartu su Ukrainos savanoriais mobilizavusi kuklią, bet svarbią paramą mokyklų remontui ir mokymo priemonėms įsigyti. Gražu, kad šiuo metu abiejų šalių dailininkai tęsia paramos vietos mokykloms akciją. Menas – ne tik edukacija, bet ir geriausia terapija vaikams, iki šiol prisimenantiems karą ir tebegirdintiems sprogimų aidą.
„Ačiū Lietuvos menininkams ir jų draugams iš Ukrainos už šią kilnią akciją!“ – Lietuvos ambasada Ukrainoje įvertino iš esmės lauko salygomis vykstančią menininkų kūrybos stovyklą.
Ir ne be reikalo. Isikūrę „Katrin“ turizmo bazėje, pradėjome tapyti, nes įspūdžių daugybė, o ir oras puikus oras, geros sąlygos . Mūsų kuratorius Fiodiras bendrauja su vietos administracija – susidomėjimas mūsų renginiu didelis. Kasdien važiuojame į svečius, susitinkame su vaikais – jau trijose mokyklose vedėme dailės pamokas.
Jacekas Wolskis Voluinės mokykloje surengė performansą „Grynasis menas“. Laisvę kurti gavę vaikai naudojo visas priemones – paišė rankomis, net nosimis ir buvo labai patenkinti. Tik mokytojos įtariai kraipė galvas, bet leido vaikams daryti viską, kas tik jiems šaudavo į galvą.
Vėliau dailininkė Valerija Moskvitina jau Stanica Lughanska mokykloje pasiūlė vaikams piešti svajonių dangų. Iš pradžių susikaustę ir neramūs, ilgainiui vaikai atsipalaidavo ir piešiniuose atsirado įvairiaspalvių debesų, medžių. Atrodo, tikrai buvo daug džiaugsmo ir entuziazmo.
Važiuojant laiko ir sprogimų išdaužytu keliu atgal į turizmo bazę, buvo tylu. Visus baisumus, apšaudymus, sprogimus, gaisrus išgyvenus, matyt, jau kitaip atrodo pasaulis, kur kas rimčiau nei derėtų vaikams, bet spalvos piešiniuose ir linksmų vaikų būrys dailės pamokose turbūt liudija, kad po truputį čia viskas grįžta į normalias vėžes.
Stanica Lughanska patirti įspūdžiai – išskirtiniai. Menininkų santykis su fronto linijoje vykstančiu gyvenimu, jų reakcijos – plenere kuriamuose darbuose.
Lietuviai menininkai Greta Bernotaitė, Vygantas Vėjas, J.Wolsky ir jų ukrainiečiai kolegos Fiodiras Aleksandrovičius, V.Moskvitina ir Serghas Zakharovas kuria išskirtinėmis sąlygomis. Vėliau jų darbai keliaus į Kijevą, vėliau bus eksponuojami ir Lietuvoje.
Menas kaip aplinkos ir jausmų atspindys. Menas kaip tikrovės dalis. Ir net baisioje pafrontės tikrovėje visada švyti viltis.
Saulius Paukštys, Stanica Lughansk, 2019 09 27
