Lietuviškasis Polis Gogenas – taip kultūrinė užsienio spauda neretai įvardija J. Rimšą. Kuklaus svėdasiškio kūrybiniai keliai vingiuoja pro Paryžių per visą Pietų Ameriką, kur jis ketvirtajame dešimtmetyje tapo garsiu dailininku. Jis gyveno Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Ekvadore, Peru, Taityje, o paskutines gyvenimo dienas praleido JAV, Santa Monikos mieste Kalifornijoje.
Už nuopelnus kultūrai J. Rimšai netgi buvo suteiktas Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas. Šios šalies vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms.
Išgarsino indėnų kultūra
Į Paryžių būdamas vos 22-ejų J. Rimša išvyko bėgdamas nuo savo tėvo. Pastarasis norėjo, kad J. Rimša sektų jo pėdomis ir taptų siuvėju. Dailininko tėvas buvo ne šiaip siuvėjas – štai už pasiūtą fraką tarptautinėje parodoje Londone jis buvo apdovanotas aukso medaliu. J. Rimša tėvo pageidavimu netgi mokėsi šio amato Vienoje, geriausioje siuvimo-kirpimo mokykloje, tačiau jo širdis linko prie molberto, todėl be tėvo leidimo J. Rimša išvyko į Prancūziją.
Paryžiuje jaunuolis ilgai neužsibuvo. Tuomet ir prasidėjo jo kūrybinės klajonės Lotynų Amerikoje – jis patraukė į Braziliją, kur dirbo įvairius darbus, o tapė tik laisvalaikiu. Vėliau jis mėgino studijuoti dailės akademijoje Argentinoje, Buenos Airėse, tačiau mokslų nebaigė.
Dailininkas buvo itin kuklus ir apie didelius turtus nesvajojo. Taip pat jis mėgavosi vienatve – didžioji jo meilė buvo kūryba. „Kai dirbu, negaliu atsitraukti nuo molberto. Turtų nepasiekiau, bet manęs tai nedomina: jeigu yra gabalėlis duonos, dažų ir drobė, tai aš laimingas. O svarbiausia – eiti pirmyn ir siekti perkelti į drobę mūsų pasaulio grožį, įeiti giliau į paslaptingą žmogaus dvasią. Kur yra gyvenimas, ritmas ir tvarka, yra grožis“, – rašė jis.
Ketvirtajame dešimtmetyje jis susidomėjo senųjų indėnų kultūromis ir išvyko į Boliviją. Lietuvis pradėjo aktyviai tyrinėti indėnų civilizaciją ir tai puikiai atsispindėjo jo darbuose. 1937 m. Buenos Airėse vykusioje asmeninėje J. Rimšos darbų parodoje ypač teigiamai kritikai atsiliepė apie du paveikslus: „Kenos melodija“ ir „Motinos idilė“.
Abu šie kūriniai buvo tarsi naujas vėjo gūsis meno pasaulyje, mat pirmą kartą lietuvių dailininkas išaukštino senąją indėnų kultūrą. Paroda susilaukė didelio atgarsio ir buvo eksponuojama kituose Argentinos miestuose, taip pat Brazilijoje, Čilėje ir Peru. Spauda skelbė lietuvį pelnius pasaulinio dailininko vardą, o jo darbų vertė per dvejus metus pakilo dešimteriopai.
Pamirštas šedevras
Kaip teigia menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, J. Rimša yra sukūręs daugiau nei tūkstantį darbų, kurie puikuojasi įvairių šalių muziejuose bei privačiose kolekcijose. Vienas iš geriausiai įvertintų dailininką išgarsinusios parodos Buenos Airėse darbų „Motinos idilė“ atsidūrė M. K. Čiurlionio muziejuje, kai 1938 m. dailininkas atsiuntė tris paveikslus į IV Rudens darbų parodą, o muziejus nusprendė jį įsigyti.
Tuo tarpu apie paveikslo „Kenos melodija“ likimą iki šių metų nieko nebuvo žinoma, kol į ARS VIA aukciono namų duris nepasibeldė vienas žmogus, nešinas šiuo iš senelio paveldėtu paveikslu – jam jis buvo nereikalingas.
Šio paveikslo detalioje menotyrininkės dr. N. Tumėnienės studijoje-kataloge „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“ nebuvo. Anot ARS VIA aukciono direktorius Algirdo Petraičio, iš pradžių manyta, kad meno rinkoje bręsta didelė sensacija, mat nedažnai nutinka, kad dienos šviesą išvysta visiškai nežinomi tokio lygio dailininkų paveikslai.
Pasikalbėjus su menotyrininke N. Tumėniene, paaiškėjo, kad tai nėra nežinomas, bet ilgam pamirštas paveikslas, kuris buvo eksponuojamas 1937 m. Buenos Airėse, kur J. Rimša ir susilaukė pasaulinio pripažinimo.
Kaina gąsdinti neturėtų
Pradinė J. Rimšos paveikslo „Kenos melodija“ kaina ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcione – 15 tūkst. eurų. Aukciono namų vadovas A. Petraitis teigia, kad nors tokia kaina daugelį skaitytojų gali priversti kilstelti antakius, tačiau ją nesunkiai galima pagrįsti.
„Paveikslą „Motinystės idilė“ M. K. Čiurlionio dailės muziejus 1938 m. įsigijo už tūkstantį litų, už kuriuos tada buvo galima įsigyti pusę gero automobilio. J. Rimšos darbas „Kenos melodija“ yra sukurtas tuo pačiu laikmečiu, sulaukė puikaus kritikų įvertinimo parodoje, kuri ir išgarsino šį dailininką“, – tvirtino A. Petraitis.
Šių dienų menotyrininkų vertinimu, „Kenos melodija“ yra vienas geriausių ankstyvojo J. Rimšos kūrybos periodo darbų. Šiais laikais meno aukcionuose dailininko paveikslų kainos siekia nuo 5 iki 20 tūkst. eurų, o viename JAV aukcione panašaus dydžio 1947 m. darbas buvo parduotas daugiau kaip už 30 tūkst. JAV dolerių.
Ar unikalus J. Rimšos kūrinys suras savo tikruosius šeimininkus paaiškės ARS VIA aukciono varžytinėse rugsėjo 26 d., ketvirtadienį.
