Primena portugalų tradicijas
Portugaliją išgarsino azulejos keramika - žydrai balta glazūra ir piešiniais dekoruoto molio plytelės, kuriomis nuo seniausių laikų dekoruojami būstų interjerai, namų fasadai. Jos paplitusios ir Ispanijoje. D.Machado žavisi estetinių simetrinio modeliavimo mozaikų kūrimo galimybėmis. Tęsdamas senųjų meistrų tradicijas menininkas, kuriantis naujovišką portugališkų koklių dizaino kalbą, savo idėjas perkėlė ir į Klaipėdos senamiestį.
MLIM kiemelyje apnt pastato fasado sienos D.Machado sukurta freska primena iš sienos tinko išplaukiančius skirtingai dažytų paviršių koklius, dominuojantis koloritas – ruda terakota ir žalia spalva.
Menininkas panaudojo priartinimo efektą – klasikiniai gamtos ir mitologijos elementai freskoje perteikiami kaip trijų dimensijų vaizdinys. Daugiasluoksnis piešinys, vizualinė iliuzija, simetriniai pasikartojimai sukuria portugalų azulejai būdingą nuosaikumo ir harmonijos įspūdį.
Freskose atgija koklių kalba
„Didelio formato koklių motyvais išmarinti kūriniai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip neįmantri klasikinio meno stilizacija, tačiau pažvelgus atidžiau juose ryškėja originalūs motyvai, ironiškai perteikiamas pasaulis. Autorius tarsi žaidžia su žiūrovais, atskleidžia daugialypių interpretacijų galimybes“, - pristatydamas portugalo kūrinį kalbėjo KKKC vadovas ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
Vaizduojamojo meno atstovas ir iliustratorius D.Machado baigęs grafikos dizaino studijas Lisabonos vizualiųjų menų, dizaino ir vadybos institute. Kelerius metus jis praleido Portugalijos dizaino meno studijose, vėliau stažavosi Miunchene.
Projektas „Disruption” (liet. žlugimas), pasak I.Kazakevičiaus, atspindi D.Machado Add Fuel kūrybos braižą, jo neofreskoms būdingą naują koklių dizaino kalbą: „Specialiai uostamiesčiui ant pastato sienos sukurta freska atspindi istorinius XIV–XIX a. buities artefaktus ar jų detales - taip šiuolaikinio meno kūrinys siejamas su istoriniu Klaipėdos kontekstu, viešąja miesto erdve“.
Plataus spektro menininkas
Pasivadinęs slapyvardžiu Add Fuel to the Fire (liet. įpilk žibalo į ugnį) menininkas kuria tamsią ir vizualiai turtingą erdvę, pripildytą žaismingų, gleivėtų ekscentriškų padarų. Kūrėjo veiklos laukas platus: nuo vaizdo žaidimų, komiksų, animacijos, mažo biudžeto filmų, žaislų iki gatvės meno.
Kažkaišo mieste netoli Lisabonos įsikūręs D.Machado daugiau kaip dešimtmetį susitelkęs tik į kūrybą – įgyvendina įvairius gatvės meno projektus, savo kūrybą yra pristatęs žymiausiose Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, JAV, Vokietijos, Šveicarijoje galerijose.
Prestižiniuose urbanistikos meno renginiuose „Nuart Festival”, „Public”, „Sacramento Mural Fest”, „Forgotten Project”, „Djerbahood”, „Tour Paris” dalyvavęs D.Machado Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Jį nustebino lietuviški kokliai, rasti sostinės Valdovų rūmuose, Klaipėdos senamiestyje.
Portugalijos menininko kūrybinę veiklą kuruoja Lisabonos meninės intervencijos platforma „Mistaker Maker”.
Studijavo kultūros paveldą
„D.Machada išties yra įdomus ir savitas menininkas. Pasitelkę įvairias kūrybos technikas - piešimą, dažymą, keramikos apdirbimą, spausdinimą rankiniu ir skaitmenos būdu – jis kuria sofistikuotą dialogą tarp seno ir naujo pasaulio, tarp paveldo ir modernumo.
Nesunkiai derindamas dvi iš pažiūros, atrodo, nesutaikomas vizualines idiomas, D.Machado siekia tradicinius dekoratyvumo elementus įvilkti į šiuolaikinį vizualųjį kontekstą, kad urbanistikos erdvėse atsirastų naujos netikėtos formos ir interpretacijos“, - kalbėjo I.Kazakevičius.
Klaipėdos senamiesčio kiemelyje nušvytusi D.Machado freska, be kita ko, alsuoja autentiška dvasia, nes autorius įkvėpimo sėmėsi studijuodamas būtent čia archeologų atrastą keramiką - senovinius koklius.
Projekto organizatoriai menininkui buvo nusiuntę senųjų klaipėdietiškų koklių atvaizdų, o paskui jis jau savo nuožiūra pasirinko jam labiausiai patinkančius monochromatinio bareljefo ir natūralistinių temų dirbinius.
Istorikai neišpeikė kūrinio
Gatvės meno projektas, kuriam KKKC rengėsi pusantrų metų, buvo įgyvendintas žaibiškai – ant pastolių plušėję D.Machado ir du jo asistentai per penkias dienas tuščią sieną pavertė akį veriančiu meno kūriniu. Neofreska sukurta naudojant drėgmei, lietui, sniegui atsparius dažus.
Kūrinio atidengimo iškilmėse dalyvavęs paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas irgi sveikino projekto „Disruption 07: kokliai” sumanytojus bei kūrėjus: „Tokia freska, jungianti šiuolaikiško meno sroves ir tradicijas, originaliai ir skoningai įkomponuota į istorinę senamiesčio erdvę“.
Klaipėdos senamiesčio kvartaluose atrastų senovinių koklių rinkinys – vienas turtingiausių Lietuvoje. Joje yra nuostabių augaliniais ir zoormorfiniais motyvais, buities scenomis, bibliniais siužetais išmagintų keramikos dirbinių.
"Smagi ir prasminga akcija - nykią erdvę šalia mūsų muziejaus saugyklų papuošusi neofreska tarsi atkartoja ir primena XVII amžiaus gyvenimo koloritą, jo dvasią“, - portugalų kūriniu džiaugėsi kasinėdamas Klaipėdos senamiestį ir pats daug meniškų koklių atradęs MLIM direktorius, istorijos mokslų daktaras ir archeologas Jonas Genys.
Paveldosaugininkai nesišiaušė
Prieš kelerius metus, įgyvendinant panašų gatvės meno sklaidos projektą istorinėje Klaipėdos piliavietėje, į festivalį atvykę užsieniečiai menininkai paskubomis ištapė vieną neišvaizdžią rekonstruotos kurtinos sieną ir nudegė pirštus - įsiplieskė nemenkas skandalas. Pasirodo, freska nebuvo tinkamai suderinta su miesto savivaldybe ir paminklosaugos institucijomis.
„Šįkart nesusipratimų ir priešpriešos išvengta – projekto organizatoriai mus iš anksto supažindino su savo idėjomis, pasirūpino reikiamais leidimais“, - kalbėjo senamiestį nuo įžūlių sienų tepliotojų ir kitokių vandalų išpuolių akylai saugantis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyrius vyresnysis specialistas L.Kavaliauskas.
Klaipėdoje vykusioje pirmojoje viešojo meno trienalėje taip pat buvo skaitomi pranešimai. Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos Lietuvos menotyrininkai, ekspertai, istorikai, kultūrologai diskutavo, o menininkai skleidė savo patirtį gatvės meno kūrybos dirbtuvėse.
Dirbtuvėse - meno kūrėjų pamokos
Konferencijoje prisiminta anksčiau Parodų rūmuose surengta menininko Tado Vincaičio – Plūgo paroda „Nuo gatvės iki galerijos” ir jos tęsinys - ant pastato Gulbių gatvėje sukurta neofreska „Mergaitės”. Sociologinių tyrimų duomenimis, šis KKKC iniciatyva miesto centre atsiradęs gatvės meno kūrinys pelnė daugiausiai klaipėdiečių simpatijų.
Vienu iš trienalės įkvėpėjų vadinamas aktyvus gatvės meno propaguotojas Lietuvoje T.Vincaitis šįkart atliko mentoriaus pareigas – „Dienovidžio” skvere vadovavo kūrybos dirbtuvėms, kuriose grafičio paslapčių mokė vaikus ir jaunimą.
Šioje vietoje vasarą iškilo KKKC meno rezidento Jurijaus Štapakovo iš Sankt Peterburgo instaliacija „Wall/Siena”. Autorius miestiečiams siūlė ant šio kūrinio palikti savosios tapatybės ženklų – kabinti skelbimus, piešti, purkšti grafičius.
T. Vincaičio-Plūgo vadovaujami gatvės meno kūrybinių dirbtuvių lankytojai pasinaudojo J.Štapakovo siūlymu – menininko instaliacija tapo grafičių kūrybos platforma.
Kokliai ir mokslininkų akiratyje
KKKC Parodų rūmuose vykusios mokslinės konferencijos dalyviai įvairiais aspektais nagrinėjo gatvės meno ir kultūros paveldo sąsajas Norvegijoje, apžvelgė naujausias tendencijas, pristatė Stavangerio ir Gdansko festivalius, tenykštėms viešosioms erdvėms sukurtus darbus.
Kauno mobiliojo gatvės meno parodos „Atia senienos, labas naujienos!” iniciatorius ir organizatorius Tomas Grigalevičius perskaitė intriguojantį pranešimą „Gatvės menas kaip miesto identiteto dalis: Kauno troleibusų istorija”.
Viešojo meno forumo dalyvių dėmesio sulaukė turiningas Klaipėdos universiteto (KU) istorikės Raimondos Nabažaitės pranešimas „Europos kultūra ir miestiečių ambicijos Klaipėdos kokliuose”.
KU mokslininkei ši tema itin artima – R.Nabažaitė apsigynusi mokslų daktarės disertaciją „Vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystė Klaipėdoje: tarp inovacijos ir kultūrinės tradicijos”.
