Rūtų gatvėje stovintis pastatas iškilo dar sovietmečiu, kai Smiltynėje buvo rengiami skulptūros simpoziumai, – iš visos Lietuvos suvažiavę menininkai čia kurdavo modelius, eskizus, lipdydavo ir kaldavo iš akmens savo kūrinius, kurie papuošė Martyno Mažvydo skulptūrų parką.
Pastate įrengta daugiau kaip 200 kvadratinių metrų ploto bendros dirbtuvės su pagalbinėmis patalpomis, kėlimo mechanizmais.
Ši erdvė su dviem uždarais kiemeliais specialiai pritaikyta skulptūros meistrų poreikiams.
Šalia buvo pastatytos ir keturios studijos. Dabar patalpų likimas pakibo ant plauko.
Kūrė kultūros elitas
„Lietuvoje panašių dirbtuvių nėra. Sovietmečiu tokių nebuvo galima statyti, bet tuometis uostamiesčio vadovas, simpoziumų sumanytojas Alfonsas Žalys rizikavo – siekė, kad turėtume savo erdvę, puoštume miestą“, – kalbėjo čia daug metų dirbantis skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas šiose dirbtuvėse sukūrė paminklus poetui Antanui Baranauskui, Lietuvos himno kūrėjui Vincui Kudirkai, iš Kuršių nerijos kilusiam Karaliaučiaus universiteto rektoriui ir švietėjui Liudvikui Rėzai, vyskupui Jurgiui Matulaičiui.
A.Sakalauskas šiose patalpose modeliavo ir Vyčio skulptūrą, kuri pernai iškilo prie Kauno pilies.
Kitas Nacionaline premija įvertintas klaipėdietis skulptorius Regimantas Midvikis čia sukūrė paminklus karaliui Mindaugui, lietuvių raštijos pradininkui M.Mažvydui.
Nutraukė panaudos sutartį
Klaipėdos biudžeto lėšomis pastatytos dirbtuvės vėliau buvo perduotos Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) valdomam „Dailės“ kombinatui, skulptoriams leista privatizuoti tik studijas.
Kai „Dailė“ bankrutavo, LDS turtą su žeme Rūtų gatvėje kažkodėl perėmė ne Klaipėdos savivaldybės administracija, o Kultūros ministerija.
A.Sakalausko vadovaujamos uostamiesčio skulptorių asociacijos iš bendrų dirbtuvių niekas nevarė – kūrėjai įgijo teisę darbuotis salėje ir kiemeliuose pagal panaudos sutartį.
Draugiškai susitarę su ministerija menininkai patys mokėjo turto ir žemės mokesčius, atsiskaitydavo už šildymą, elektrą, kitokias komunalines paslaugas.
Metų pradžioje Kultūros ministerija vienašališkai nutraukė turto panaudos sutartį – Rūtų gatvės dirbtuvės su žemės sklypu buvo perduotos Turto bankui.
Kūrybos patalpos – našta
Turto bankas rugsėjį skelbia kūrybinių dirbtuvių komplekso nuomos konkursą, o paskui patalpos greičiausiai nustatyta tvarka bus parduodamos iš varžytynių.
Savo ir kolegų galimybes varžytynėse A.Sakalauskas vertina skeptiškai: „Neįsivaizduoju, kokia gali būti menininkų ir verslininkų konkurencija – šūktelėtume pradinę kainą, tuo viskas ir pasibaigtų.“
Dirbtuvės Turto bankui perduotos kaip nereikalingas balastas tuometės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson nurodymu – esą valstybės įstaiga negali jų valdyti. Menininkai bandė susisiekti su Kultūros ministerija, tačiau buvusios klaipėdietės, Pilies teatro aktorės L.Ruokytės-Jonsson kabineto durys neatsiverdavo net ir Nacionalinės premijos laureatams.
Vydūną išneš pagarbiai
Rūtų gatvės dirbtuvėse guli Ukrainoje nulieta Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, filosofo ir rašytojo Vydūno (Vilhelmo Storostos) skulptūra.
Kūrėjai jį pavaizdavo basą, pakylėtą virš postamento – batai bus padėti šalia, ant fontano atbrailos.
A.Sakalauskas džiaugiasi, kad originalus paminklas Vydūnui jau šią savaitę iškils uostamiestyje – medžiais, krūmais ir laukų gėlėmis apsodintame Puodžių gatvės skvere: „Mums pasisekė – po aukciono Vydūnas su visais batais būtų išmestas lauk.
Tinkamų erdvių tokio formato skulptūroms kurti ir saugoti tiesiog nėra.“
Miesto meras Vytautas Grubliauskas menininkams patarė kreiptis į buvusį administracijos vadovą Saulių Budiną, kalbėtis su bankininkais. Vėliau viską užgožė prasidėję savivaldos rinkimai.
