„El Barto“, – šviečia užrašas ant vienos skulptūrų, o šalia jo – nepadorus piešinys.
M.Sauka su pagalbininkais tik prieš kelias dienas buvo nuvalęs išterliotas visas keturias skulptūras.
Panašu, kad vieną jų vėl apipaišė animacinio serialo „Simpsonai“ gerbėjas, nes Bartas jame yra vienas veikėjų.
„Apsamanoti jos turi, turi tapti organiška miško dalimi. O kad skulptūros byra, nieko nepadarysi – tik paprastai tam reikia šimtmečių.
Visos antikinės skulptūros atrodo kaip ilgai dirbusios lentpjūvėje. Kartais taip net gražiau.
Aišku, tikiuosi, kad žmonės bus sąmoningi, net jei jiems kas nors nepatiks, neateis naktį su kūju“, – daugiau nei prieš pusmetį kalbėjo 29 metų skulptorius M.Sauka, paklaustas, ar neliūdės, jeigu skulptūros bus išterliotos dažais, apdaužytos.
Kai pirmą kartą skulptūros buvo išterliotos dažais, aprašinėtos įvairiais ženklais, pranešė jis pats.
Praėjusiais metais Viršuliškių parke iškilo keturios M.Saukos skulptūros. Kodėl kūrėjas pasirinko tokią vietą, į kurią susirenka tik vietos gyventojai išgerti arba pavedžioti šunų?
„Viršuliškės yra tiek pat Vilnius, kiek Vokiečių gatvė. Kai tik savaitgalį pašviečia saulė, žmonės suplūsta į Bernardinų sodą, prie Pūčkorių atodangos arba į Vingio parką. Bet ar kas nors važiuos bent kiek toliau nuo centro, į nedidelį parkelį tarp Viršuliškių ir Šeškinės, apžėlusį laukinėmis avietėmis ir šermukšniais?
Tad mano užduotis – juos sudominti. Noriu, kad čia važiuotų ne tik vilniečiai, bet ir turistai. Pasivaikščioti po Viršuliškes kaip po Per Lašezo kapines Paryžiuje“, – taip apie sumanymą pastatyti trijų metrų aukščio betonines skulptūras vietoje, apie kurią iki šiol nelabai žinojo daugelis vilniečių, pasakojo M.Sauka.
Kai kiti kūrėjai stengiasi įsiamžinti Senamiestyje, Naujamiestyje ar bent kuo arčiau centro, M.Sauka pasirinko vadinamąjį miegamąjį rajoną, kurio gatvėse meno – nebent dailiau ant namo sienos nupieštas grafitis.
Beje, Viršuliškėse, kilometras nuo tos vietos, prabėgo pirmieji M.Saukos gyvenimo metai. Vėliau jis buvo išvežtas į kaimą. Bet tai menininkas laiko sutapimu.
Vietos skulptūroms jis ieškojo taip: žvalgėsi internete, važinėjo ir tikrino. Bet dauguma jų jau turėjo savo nuotaiką: arba jose buvo skulptūrų, arba vaikų žaidimo aikštelės, arba jos buvo per didelės, arba gamta savaime tokia graži, kad jai nieko daugiau nereikia, arba buvo akivaizdu, kad žmonės čia lankosi, yra patenkinti ir jiems nieko netrūksta.
„Ieškojau vietos be istorinės atminties, mažai lankomos, apleistos – tokios, kokią galima pradėti kurti beveik nuo nulio.
Viršuliškių parkas laukinis, mažai lankomas. Kita vertus, čia ramu, nes tuščia.
Betono skulptūros vaizduoja tokius pat žmones, kokie gyvena aplinkui; vieni jų drįsta kirsti šį brūzgyną, kiti apeina aplinkui“, – pasakojo M.Sauka.
Menui skyrė pusę milijono eurų
M.Saukos sukurtos skulptūros – vienas iš projektų, kurie laimėjo meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ finansavimą.
Visi projektai finansuojami savivaldybės lėšomis. Tam skirta net 500 tūkst. eurų.
Meno projektų rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ konkursas buvo skelbiamas pirmą kartą.
Iš 120 novatoriškų, ryškių, unikalių miesto meno projektų, kuriuos siūlė įvairūs menininkai, atrinkta 19.
Laimėję projektai papuošė ir papildė erdves ne tik miesto centre, Naujamiestyje ir Senamiestyje, bet ir atokesniuose rajonuose: Viršuliškėse, Antakalnyje, Šeškinėje, Pilaitėje, Kirtimuose, Šnipiškėse.
