„Menininką ir jo kūrinius sieja be galo artimi ryšiai. O šiais laikais, kai viskas ištirpsta asmenukių jūroje ir „Instagram“ susikurtame netikro gyvenimo sraute, parodoje pristatomi menininkai bando vengti dirbtinumo ir grąžinti portretui sielos veidrodžio vertę“, – parodos pristatyme teigė kuratorė F. Ferrarini.
Kviečia pažvelgti į save
„MO muziejuje parodomis kviečiame į atvirą pokalbį, net tam tikrą akistatą. Šioje parodoje portretas tampa platesne sąvoka – portretuojama visuomenė. Šiuolaikinė kasdienybė neįsivaizduojama be asmenukių, o parodos menininkai įžvelgia jų galią papasakoti kur kas daugiau.
Todėl lankytojai gali leistis ne tik į vizualinį nuotykį, bet ir atsiverti istorijoms, kurios slypi už kiekvieno kūrinio ar portreto. Nuo rugsėjo parodą papildys Šarūno Saukos kūrinys „Tūkstantmetis“ – Lietuvos visuomenės portretas“, – sakė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Parodoje eksponuojamuose kūriniuose atsispindi pačių menininkų asmeninė patirtis, išgyvenimai ir istorijos. Tai ir kasdienis lūšnynų gyvenimas, kurį teko patirti dviem parodoje pristatomiems menininkams, ir tautiškumo bei etniškumo motyvai, pasitelkti užsienio menininkų, ir moterų gyvenimo patirtys Afrikoje ar moters dialogas su savimi, įprasmintas lietuvės menininkės V. Bubelytės darbe.
Menininkai nesiekia būti estetiškai patogūs. Pavyzdžiui, parodoje eksponuojama Paulo Nazareth fotografija – tikslingai „antiestetiška“, sukurta vengiant bet kokių pagražinimų. Joje menininkas pozuoja taip, lyg už pinigus atliktų bet ką.
Kylantys pasaulio talentai
Parodoje „Mūsų asmenukė“ prisistato ne vieną personalinę parodą surengę menininkai, kurių darbų yra įvairiuose pasauliniuose muziejuose. Jie visi aktyviai kuria ir šiuo metu. Rodomi taip pat kylančių talentų, užtikrintai besiskinančių kelią į šiuolaikinio meno pasaulį, darbai - pavyzdžiui, Paulo Nazaretho, Tschabalalos Self, Maxwell Alexandre, Nico Vascellari. Visi jie – „Lewben Art Foundation“ kolekcijos dalis, eksponuojama pirmą kartą Lietuvoje.
Vienas iš parodos kūrinių – M.Alexandre'o instaliacija – tik praėjusią savaitę atvyko iš „Art Basel“ meno mugės. Tai naujausias meno fondą „Lewben Art Foundation“ papildęs kūrinys.
Minima instaliacija – susipriešinimo, tarpusavio kovų ir sunkaus favelos gyvenimo portretas, siūlantis niekada nepasitikėti pirmu įspūdžiu. Instaliacijoje vaizduojama jau seniai kasdienybe tapusi policininko ir vaiko konfrontacija. Sunku pasakyti, kas kelia grėsmę kitam, o lankytojai stovėdami priešais meno kūrinį gali apie tai pamąstyti ir galbūt net įsivaizduoti save panašioje situacijoje.
Parodoje taip pat galima išvysti garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose savo darbus eksponavusio N.Vascellari kūrinį. Meno atskalūnu laikantis save kūrėjas MO muziejuje eksponuojamame kūrinyje siekia atskleisti laukinę, slepiamą tapatybę ir išrėkti visam pasauliui, kad esame ir žmonės, ir gyvūnai.
Parodoje „Mūsų asmenukė“ lankytojai pamatys jo instaliaciją „Dream Merda“ – anagramą, siunčiančią pasauliui žinią: „Tamsiais laikaisi be gavo svarbu svajoti, tačiau tik plačiai atmerktomis akimis“.
Speciali parodos architektūra
„Lewben Art Foundation“ ne pirmą kartą pasirenka parodoje akcentuoti ne tik kūrinius, bet ir erdvę, kurioje jie yra eksponuojami. Taigi ir šįkart, bendradarbiaujant su MO muziejumi, visiškai naujai atsiveria muziejaus erdvės. Parodos architektūra, sukurta „IMPLMNT architects“, atkreipia dėmesį ir traukia žvilgsnį.
„Parodos architektai „IMPLMNT architects“ pasiūlė nutiesti naujas MO muziejaus mažosios salės grindis, reflektuojančias tiek eksponuojamus meno kūrinius, tiek ir mus pačius – parodos lankytojus. Tai tapo efektu, sustiprinančiu parodos idėją – atspindėti mūsų pačių ir visuomenės portretus“, – pasakojo „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Neigia ar kvestionuoja stereotipus?
Kaip ir parodos pavadinimas – „Mūsų asmenukė“ – taip ir joje eksponuojami darbai kvestionuoja tai, ką mes laikome įprastu ar kartais kasdieniu dalyku. Kas yra asmenukė, kokia ji gali būti ir ką ji apie mus pasako? Lygiai taip pat – kokie yra mus supantys stereotipai ir ar mes jiems pritariame.
Patrizio di Massimo savo darbuose nevengia nei aštrių politinių temų, nei provokuojančių vaizdų. Menininkas leidžia žiūrovams patiems pratęsti kūriniuose užfiksuotą istoriją ir apmąstyti aplinkybes, privedusias prie paveiksluose vaizduojamų įtemptų situacijų. Parodoje eksponuojamame darbe „Vestuvės“ – menininkas su žmona, savo vestuvių dieną dėvintys šarvus. Gal tai tobula apranga vestuvėms, reiškianti, kad reikia ruoštis kovai?
Kita parodoje eksponuojama menininkė T.Self tiria juodaodės moters kūną šiuolaikinėje kultūroje. Vis dėlto kalbėdama apie stereotipus ji teigia nežinanti, ar produktyvu su jais kovoti: „Stereotipai tiesiog egzistuoja. Nė nežinau, ar įmanoma juos įveikti – jie mūsų realybės dalis. Stereotipai gali net būti naudingi, nors apskritai jie yra idiotiškas dalykas, nes jų pagrindu formuojasi žmonių suvokimas.“
Iki lapkričio 17 dienos veiksiančioje parodoje MO muziejuje lankytojai galės pamatyti užsienio menininkų M.Alexandre, T.Self, Damiro Očko, N.Vascellari, P.di Massimo, P.Nazaretho, Neilo Beloufa, Buhlebezwe Siwani, Simono Denny, Thomo Houseago kūrinius iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos bei lietuvių menininkų Eglės Budvytytės, V.Bubelytės ir Gintaro Znamierowskio darbus iš MO muziejaus kolekcijos.
