„Tai siaubas, dar ir dabar negaliu atsigauti“, – tyliu balsu prakalbo K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė, prisimindama tai, kas įvyko birželio 11-ąją.
Valstybės vardu pridengiamas smurtas, sovietiniai papročiai ir antpuolis pagal KGB tradicijas. Taip ji apibūdino vyro paveikslų išvežimą į Lietuvos dailės muziejaus fondus.
Nors dar 2015 metais Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo ją grąžinti valstybei 56 K.Žoromskio paveikslus, našlė tikina esanti autoriaus teisių paveldėtoja.
Į duris paskambino Šarūnė
K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė sakė nežinanti, kiek vyro paveikslų išvežta iš namų K.Kalinausko gatvėje, kur jie buvo eksponuojami. Ji dokumentų nepasirašė.
Moters žodžiais, paveikslus saugojo kaip kiaušinius, nes jie yra labai jautrios tapybos. O į namus įsiveržę asmenys kabino paveikslus nuo sienų, nešė į lauką be pirštinių.
Dailininko našlė tvirtino, kad paveikslus būtina patalpoje supakuoti, nes išnešti į lauką jie gali būti apkrėsti gyvūnų nešiojamomis bakterijomis.
K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė teigė, kad paveikslus išvežę asmenys pateko į vidų apgaule.
Tą dieną ji laukė 27 menininkų iš Indijos delegacijos, kai į duris paskambino mergina, prisistatė Šarūne ir pareiškė norinti apžiūrėti ekspoziciją.
Paprastai ji paprašo atvykėlių parodyti asmens dokumentą, bet šį kartą merginą ir kartu su ja pasirodžiusį vyrą įsileido.
K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė netgi nespėjo pradėti pasakojimo apie vyro gyvenimą ir
Jis pasisakė esąs antstolis Mindaugas, ir netrukus paaiškėjo, kad jie atvyko perimti paveikslų, o už durų laukia visa perkraustytojų brigada.kūrybą, kaip buvo įpratusi.
Raktą nukirpo žnyplėmis?
Kai dailininko našlė pasiteiravo, kokiu pagrindu išvežami paveikslai, pasirodė Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Loreta Meškelevičienė.
K.Miklaševičiūtei-Žoromskienei nepavyko prisiskambinti advokatui, tačiau pažadėjo atvykti Vytautas Landsbergis. Tuo metu paveikslai jau buvo baigiami krauti. Dailininko našlė prašė kraustytojų palaukti, nes atvyks svarbus asmuo. Tačiau niekas V.Landsbergio nelaukė.
Paskui K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė apsižiūrėjo, kad duryse likusi tik dalis rakto. Kitą rado gėlių vazoje.
Vėliau jos pasamdytas meistras Saulius tikino, kad raktas perpus nukirptas specialiomis žnyplėmis.
Bylinėjosi ne vienus metus
Lietuvos apeliacinis teismas dailininko K.Žoromskio našlę dar 2015 metais įpareigojo grąžinti valstybei 56 vyro paveikslus.
Jau ir anksčiau teismai buvo nustatę, jog velionis dailininkas paveikslus padovanojo valstybei ir jo valiai neprieštarauja tai, kad paveikslai būtų saugomi Lietuvos dailės muziejuje.
Paveikslai po to, kai K.Žoromskis juos padovanojo, buvo vėl perduoti jam, tačiau tik laikinai eksponuoti pagal panaudos sutartį.
Ši sutartis nutraukta 2008-aisiais, praėjus 4 metams po menininko mirties, tačiau K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė dailės kūrinių negrąžino.
Tai, kad pusketvirto šimto paveikslų kolekcija yra padovanota valstybei ir teisėtai jai priklauso, 2012-aisiais galutinai yra nusprendęs Aukščiausiasis teismas.
Teismai konstatavo, kad nors turtinės teisės į paveikslus ir priklauso valstybei, autoriaus teisės dailininko testamentu lieka našlei.
K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė skunde nurodė ne siekianti susigrąžinti paveikslus, o tiktai nesutinkanti su Lietuvos dailės muziejaus veiksmais apriboti jos teises eksponuoti kūrinius K.Žoromskio muziejuje.
Tačiau teismas nurodė, kad jeigu nori paveikslus eksponuoti, ji turi gauti paveikslo savininkų, t.y. Lietuvos dailės muziejaus, sutikimą.
Menininkas garsėjo visame pasaulyje
Dailininkas K.Žoromskis žymiausias parodas surengė Niujorke, Madride, Paryžiuje, apie menininko ankstyvuosius impresionistinius natiurmortus ir peizažus bei vėlesnius kūrinius rašė prestižiniai Madrido, Bogotos, Niujorko, Paryžiaus leidiniai.
Kritikai atkreipė dėmesį į kūrinių kompozicijos originalumą, meninės formos išraiškingumą ir virtuozišką tapybos techniką.
K.Žoromskis mirė 2004-aisiais Vilniuje. Iš viso dailininkas valstybei yra padovanojęs 363 paveikslus.
