„Tai ne tik veidai, žvilgsniai, judesiai, šviesos ir šešėliai. Pasirodo, tarp eilučių aš visą laiką piešiau laiką“, – pristatydamas kiek neįprastą savo šeimos kūrybos rinktinę sakė V.Jurkūnas.
Parodos atidarymas sutampa su 73-iuoju šmaikščiojo dailininko gimtadieniu.
Parodoje eksponuojamas garsios Jurkūnų meninės dinastijos trijų kartų kūrybinis palikimas. Tiesa, pristatoma tik nedidelė privataus rinkinio dalis – portretai.
Čia galima pamatyti vyriausios kartos atstovų – V.Jurkūno tėvų – XX a. viduryje sukurtus darbus. Tai tapytojos, tremtinės Eugenijos Jurkūnienės (1907–2005) paveikslai ir žinomo grafiko, Vilniaus dailės instituto (dabar Dailės akademija) Grafikos katedros vedėjo Vytauto Jurkūno vyresniojo (1910–1993) kūriniai.
Jauniausiai dinastijos kartai atstovauja V.Jurkūno sūnūs – Andrius (gim. 1975 m.) ir Jonas (gim. 1982 m.).
Kadangi juos abu nuo dailės atitraukė kitos profesijos, parodoje pristatomi jų šeimos piešiniai, sukurti vaikystėje.
Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro šios parodos sumanytojo ir kolekcijos autoriaus V.Jurkūno jaunesniojo įvairaus laikotarpio piešiniai ir keletas estampų. Jais populiariųjų „Lietuvos ryto“ karikatūrų autorius apmąsto kūrėjo gyvenimo ir darbo esmę.
Jis siūlo pagalvoti apie kiekvienam menininkui kylančius klausimus. Juk nesvarbu, kokiu laikotarpiu kūrėjas gyvena, jam kasdien iškyla vis ta pati dilema: ką piešti?
„Ką piešti, tapyti, tašyti, krapštyti, raizgyti? Ką vaizduoti? Ką sukurti ar vaizduoti, kad sukuri? Ar tai turi būti kas nors naujo, ar naujai suprasti seni dalykai? O gal verta sukurti kažką tokio nesuprantamo, kad bus neaišku – sena tai ar nauja?“ – pasak parodos sumanytojo, tokios ir panašios depresiją ir vidurių sutrikimus sukeliančios mintys (beje, sunkiai išvejamos lauk), nors ir gerokai nusibodusios, bet visada tokios savos, kamuoja dažną menininką.
Kalbėdamas apie parodoje rodomus savo piešinius V.Jurkūnas išdavė paslaptį, jog tik dabar, tarp daugybės kitų darbų ieškodamas autoportretų parodai, suprato, kad yra nupiešęs tai, ką seniai norėjo, bet nežinojo, kaip nupiešti, – laiką.
