Jubiliejinių, 10-ųjų metų šūkis visiškai tinka tiems, kurie iš meno mugės parsineša paveikslą ar bent idėją jį įsigyti. Artėjant meno mugės atidarymui, trečiadienio vakarą, galerijoje „Meno niša” atidaryta paroda „Nematyta kolekcija”, kurioje mėgstamus menininkus pristatė jų darbus įsigiję žinomi šalies kultūros ir verslo žmonės.
Kaip ir kodėl šie darbai atsirado jų namuose, kodėl juos žavi šiuolaikinis menas. Savo paveikslus parodai paskolino ir istorijomis pasidalino režisierius Oskaras Koršunovas, kino prodiuserė Daiva Jovaišienė, verslininkas, „Creme de la Creme” vadovas Andrius Remiševskis, „Integrity PR“ vadovė Daiva Lialytė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė ir fotografas Rytis Šeškaitis.
Teatro režisierius Oskaras Koršunovas jaunosios kartos tapytojos Monikos Plentauskaitės paveikslą „Emigrantas” pirmiausia pamatė savo mobiliojo telefono ekrane, o vėliau jį išvydo gyvai. Paveikslas Oskarui paliko tokį stiprų įspūdį, jog jis jį iškart nusipirko.
„Monikos „Emigrantas“ tarsi primena apie tai, ką be galo mėgstu teatre ir kine – Davido Lyncho ir sero Alfredo Hitchcocko stilistiką, egzistencinę vienatvę. Emigracijos tema yra tai, apie ką nuolat galvoju. Mes juk visi esame emigrantai, istoriškai migruojantys iš vienos sistemos į kitą, iš vienų vertybių į kitas“, – pasakoja teatro režisierius.
Paveikslus savo namams mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė perka nesiderėdama. Ji įsitikinusi, kad geri paveikslai turi savo kainą. Kaip ir istoriją. Prieš dvidešimtį metų, pasakoja, nusipirkusi savo dailės mokyklos mokytojo Ričardo Povilo Vaitiekūno paveikslą „Vyšnios“. Kuomet menininkas rengė parodą Nacionalinėje dailės galerijoje, paveikslą parodai paprašė pasiskolinti. Po parodos Rūta dailininko dirbtuvėje išsirinko dar dvi temperas.
„Iki šiol manau, kad Ričardas Povilas Vaitiekūnas yra vienas geriausių Lietuvos menininkų. Be to, jis – mano dėstytojas, pasakęs apie mano piešimą daug gerų žodžių. Norėjau turėti ne tik jo tapybos, bet ir temperų. Miegamasis vienai iš jų – „Bučinys“, yra gera vieta, čia norisi lengvumo akims ir mintims“. Paveikslų, kuriuos perka Rūta Bilkštytė, kolekcija nevadina, nors ant jos buto sienų galima pamatyti darbus tų pačių menininkų, kuriuos rastume MO muziejuje ar Nacionalinėje dailės galerijoje.
Komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistė, dėstytoja bei meno mylėtoja Daiva Lialytė per metus būtinai įsigyja nors vieną paveikslą. Jos biure, po senoviniais skliautais įsitaisęs Rodiono Petrovo darbas „Visuomenės nuomonė“. Jame įamžinta garsioji Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“ dažnai visuomenėje tiesiog vadinama „vamzdžiu“.
„Šis paveikslas man kelia daug emocijų, – prisipažįsta Daiva Lialytė – Jo atlikimo technika stulbinanti, dėl objekto paveiksle vis dar verda aistros, o ir pats paveikslas – provokuojantis, keliantis klausimus, trykštantis sarkazmu“ .
Kino prodiuserė Daiva Jovaišienė negali atsilaikyti prieš paveikų meną. Meno mugėje „Art Vilnius“ Daivai pro akis nepraslydo Andriaus Zakarausko „Pasidaryk pats” darbas, o jis vėliau prisišaukė ir Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės kūrinį „Ir kodėl nesusitaikius?”.
„Nepavyko nueiti į parodos „1+1=1 ir du taps vienu” atidarymą, tačiau bičiulis iš „Pamėnkalnio” galerijos atsiuntė fotoreportažą. Kai pamačiau Sigitos darbą savo telefono ekrane, sustingau – mane visiškai pakerėjo būsenos efemeriškumas, koloritas ir potėpio drąsa. Net ir nematydama originalo, nežinodama matmenų, vis dėlto supratau, kad kūrinys turi apsigyventi mano namuose”.
Vizualųjį meną ji lygina su muzika: „Juk ne kiekvienas mokame muzikos kūrinį išrašyti natomis, bet muzikos klausomės visi, perkame plokšteles. Tad nebūtinai reikia suprasti visas menininko užkoduotas prasmes, pradžioje galima džiaugtis kūrinio estetika: faktūra, potėpiu, koloritu, vėliau atrasti gylį, kontekstus, tai nėra sudėtinga, tik reikia pradėti”, – drąsina Daiva būsimus paveikslų pirkėjus.
Fotografas Rytis Šeškaitis savo namuose saugo dalelę Lietuvos fotografijos istorijos – Rimanto Dichavičiaus nuotrauką. „Rimanto Dichavičiaus fotografijas atsimenu iš labai seniai, bet dideliu formatu jų matyti nebuvo tekę, – sako – Pirmą kartą tokias jo nuotraukas pamačiau meno mugėje „Art Vilnius“. Pabendravęs su autoriumi, išsiaiškinau netgi tai, kieno ir kokiu fotoaparatu buvo nufotografuoti vaizdai. Tai buvo tuo metu itin retas „Hasselblad“ aparatas, kurį R.Dichavičiui Palangoje paskolino Antanas Sutkus“. Be abejo Ryčiui patiko ir pats kadras. Jis buvo vienas iš tų, kurie sudėti į albumą „Žiedai tarp žiedų“.
Verslininkas Andrius Remiševskis parodai paskolino tris savo įsigytus kūrinius, kuriuos garsi Varšuvos galerija „Czułość“ pristatė meno mugėje „ArtVilnius‘16“, kuomet mugė buvo dedikuota Lenkijos meno scenai.
„Japono Nampei Akaki fotografijos kūrinių serija man yra apie miestą, jo naktinius atšvaitus. Tai interjeriški ir kontekstualūs darbai. Įdomu, kad ši fotografija atrodo labai tapybiška. Nesu profesionalus kolekcionierius, tačiau nuo seno domiuosi pieštais kūno atvaizdais, medžio skulptūra ir fotografija. Man įdomus tuštumos atvaizdavimas fotografijoje”, – pasakoja A. Remiševskis. Menas jam – tai būdas trumpam sustabdyti laiką, tuo pačiu metu – vartojimo objektas, toks kaip maistas, rūbai ar vynas. Paroda „Nematyta kolekcija“ veiks Vilniaus galerijoje „Meno nis?a“ iki gegužės 23 d. Parodos lankymas nemokamas.
