Tapybos parodos „Ekspozicija Nr. 1“ koncepcija kilo galerininkės Vilmos Jankienės mintyse. Ji pakvietė penkis jaunus savo kūrybinėmis biografijomis dailininkus susivienyti bendroje parodoje.
Tai – Eimantė Šimkutė, Viktoras Paukštelis, Algimantas Černiauskas, Augustas Lopas ir Laura Žaliauskaitė. Visi jie atspindi šiuolaikines menininkų ambicijas ir kiekvienas jų yra unikalus savitu kūrybos braižu.
Nuo vasario mėnesio kiekvieną organizuojamą renginį „AP galerija“ pasitinka su... novelėmis, kurias kuria rašytojas Ramūnas Čičelis. Ne išimtis ir ši paroda.
Dailės ir literatūros sintezė
Parodos „Ekspozicijos Nr. 1“ kuratorė galerininkė V.Jankienė trumpai apibendrino idėją.
„Vos 100 kvadratinių metrų erdvėje sutalpinti penkių autorių kūrybą yra drąsus sumanymas, tačiau rezultatas pavykęs. Eksponuojami paveikslai – tai ir miniatiūros, telpančios į du delnus, ir plataus žvilgsnio reikalaujančios kone keturių metrų drobės.
Visa tai yra sujungta vienijančia jaunatviška energija, žiūrovams belieka pasiduoti atveriamam netikėtumo ir estetikos įspūdžiui. Jaunų menininkų jungtines parodas numeruosime, ši – pirmoji ir tokia, kurią tikrai verta pamatyti“, – sakė V.Jankienė.
„AP galerija“ nuo šių metų vasario kiekvieną meno renginį pasitinka su novele, literatūros kūriniu, ne mažiau intriguojančiu ir pridedančiu parodai išskirtinumo.
Novelių autorius – intelektualus jaunas rašytojas R.Čičelis. Šios parodos paveikslui dedikuota novelė „Paukštelis“ – jau šeštoji šiųmetė novelė, galerijoje kiekvienas lankytojas gali gauti vieną novelę arba novelių... rinkinį.
Susitikimas su dailininkais galerijoje jau įvyko, paroda jau sulaukė pirmosios bangos lankytojų ir laukia kitų. Ko gali žiūrovai tikėtis?
Optinis menas ir abstrakcijos
L.Žaliauskaitė yra tapanti fotografė ir kostiumų dailininkė. Parodoje žiūrovai mato keturis jos paveikslus, dviejų iš jų bendraautoris yra tapytojas A.Lopas. Laurą domina optiniai efektai, nesudėtingos besikartojančių ornamentų kompozicijos.
Vienose drobėse aiškūs geometriniai motyvai kuriami juodos ir baltos spalvų kontrastais, kitur pasitelkiamos ryškios spalvos. Optiniai motyvai pasikartoja ir bendruose su A.Lopu kūriniuose.
Pilkame, struktūrinį tinką primenančiame Augusto užpildytame fone iššoka Lauros tvarkingai išdėstyti spalvoti apskritimai (burbulai) arba į tankią spalvų vaivorykštę sulydytos ryškios juostos. Taip sukuriama dinaminė, pulsavimo iliuzija.
A.Lopas ištikimas abstrakcijai ir eksperimentams. Dailininkas kviečia susipažinti su nauja tapybai panaudota medžiaga – silikonu, kuris išskirtinai šviečia tiek ant drobės, tiek ant stiklo, pavirsdamas magiškai akį traukiančiu paviršiumi.
Kituose paveiksluose regimos abstrakcijos – mišria technika kuriamos reljefinės struktūros, panašios į peizažą ar žemės, vandens, augalų paviršių tekstūras.
Prie šiuolaikinio meno reikia priprasti
V.Paukštelis ne veltui yra pasakęs, kad prie šiuolaikinio meno „reikia priprasti“. Dailininko penkios miniatiūros kupinos įvairių magiškų filosofinių ir istorinių užuominų – kino, fotografijos, meno istorijos, tai tarsi mažos kultūros citatos, itin poetiškos, tikroviškos ir tuo pačiu minimalistinės, dvelkiančios vidiniu mąslumu, atidumu detalėms. Nesvarbu, ar tai būtų aktas, natiurmortas, rožė, rankos studija...
Dalį kūrybos potencialo skirdamas muzikai, koncertams, Viktoras neria į pačią tapybos gelmę, stengdamasis išlikti laisvas, bet nežaboja savo jautrios ir išlavintos vaizduotės.
Stebėdamas V.Paukštelio paveikslus tarsi išgirsti melodijas, muzikos garsus ir panyri į unikalią modernios tapybos patirtį.
Paveikslas „Paukštis“ įkvėpė rašytoją Ramūną Čičelį novelei. Paukštis V.Paukštelio kūryboje – neatsitiktinis, vis pasikartojantis personažas, kuris tampa dailininko kūrybinių idėjų simboliu ir naujomis galimybėmis.
Dailininko paletėje nėra rėksmingų, ryškių spalvų, vyrauja ramus koloritas, o dažais padengtos drobės tarsi šviečia, sukurdamos skaidrius, lengvus paviršius.
Šamaniška tapybos prigimtis
Jauniausios parodos dalyvės E.Šimkutės daugiau nei trijų metrų paveikslas „Šamanų paslaptys“ prikausto kiekvieno žiūrovo dėmesį. Keturių skirtingo dydžio dalių paveikslas yra sujungtas bendru piešiniu ir bendra technika, tačiau skiriasi jų koloritas.
Dailininkės sprendimas padalyti paveikslą į keturias dalis sufleruoja apie galimybes paveikslą eksponuoti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, o galbūt net ir 90 laipsnių kampu, talpinant po dvi dalis kiekvienoje sienoje.
„Šamanų paslapčių“ fonas atliktas sudėtinga sąmoningai valdoma taškymo technika, spalviniai taškų laukai persidengia ir sukuria vientisą ramiai mirguliuojantį foną. Paveikslo šamaniška nuotaika kuriama personažais (šamanas-žmogus, beždžionė) ir atributais – šaka, kaukole, kuriuos pamatome tik iš piešiamo kontūro, jų kūnai užpildyti ta pačia fono virpančia taškine tekstūra.
Dailininkė kuria vizualią komunikaciją su žiūrovu itin kruopščiai suplanuotu scenarijumi bei numanoma jos pačios meditacine tapybos įkrova.
Kitas, nedidelio formato diptikas „Paviršiumi per gelmes“ yra filosofiškas stabtelėjimas apmąstant egzistencijos klausimus.
Ir vabalas gali įkvėpti
A.Černiausko kūryba – mažo ir didelio formato abstrakcijos. Visos jos turi vaizduotę žadinančią istoriją, o pats dailininkas mėgsta jas papasakoti ir žodžiu.
Dvimetriniai ciklo „Kurklio vaita“ paveikslai išsiskiria ne tik gabaritais, bet ir stambiais tirštai tepamais dažų potėpiais bei mėlynų, žalsvų, violetinių spalvų dominuojančiais masyvais. Ir vabalas gali tapti įkvėpimo šaltiniu, štai kurklys – didelis, po žeme gyvenantis gyvas padaras dailininką įkvėpė sukurti įspūdingo mastelio spalvų aranžuotes.
O miniatiūros šelmiškai pavadintos „8 metų laikais“, nes toks yra dailininko kaprizas. Žvilgsnis maloniai sklendžia tiršto dažo paviršiais ir griovomis, o fiziškai blizgios dažų masės atrodo ką tik užteptos ir dar neišdžiūvę. Neapsigaukite!
