50-mečio parodą Rotušėje surengęs E.Jansas – bene garsiausias Lietuvos vizualiojo meno pasaulio provokatorius. Viename interviu jis yra užsiminęs, kad jaučiasi labai dėkingas tėvams, nuvedusiems jį į meno mokyklą, nes kitaip jo gyvenimo kelias galėjo nuvingiuoti ne į parodų sales, o už grotų.
Parodoje galima pamatyti ir ankstyvųjų E.Janso darbų, sukurtų studijų metais. Šalia – performansų dokumentacija, videofilmai, laidos, kurtos projektui „Jansas TV“. Visa tai išdėliota antrojo Rotušės aukšto erdvėse tarsi įvadas į pagrindinę parodos dalį – tapybos salę.
Nors jubiliatas Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas, daugybę metų kūrybai naudojo savo kūną, videokamerą ir kitus instrumentus. Jautriai į meno kontekstą reaguojantis kūrėjas teptuką vėl paėmė prieš gerą dešimtmetį, kai tapyba visame pasaulyje įgavo naują kvėpavimą.
Menas – rimtas dalykas
Į jubiliejinės parodos atidarymą menininkas atvyko solidžiai pasipuošęs ir su tamsiais akiniais. Jis nė kiek nepriminė to jaunuolio, kurį dažname menininkų vakarėlyje buvo galima pamatyti su kamera rankoje.
„Niujorkietis tapytojas Kęstutis Zapkus yra pasakęs, kad savo parodos atidaryme menininkas privalo atrodyti ypač kietai. Akiniai tam tiko“, – sakė E.Jansas.
Tai – ne pokštas. Publiką savo darbais provokuoti mėgstantis menininkas į kūrybą iš tiesų žiūri rimtai. Ne tik į savo.
Tuo metu, kai nemažai įvairių sričių kūrėjų užsidaro dramblio kaulo bokštuose, sakydami, kad nenori patirti svetimos įtakos, E.Jansas ne tik domisi kolegų kūryba, bet ir kalbina pačius kūrėjus.
Taip atsirado projektas „Jansas TV“ – interviu su žinomais menininkais ir reportažai iš įdomesnių parodų atidarymų.
Pirmąjį reportažą E.Jansas sukūrė ir paskelbė „YouTube“ kanale 2010 metais. Netrukus vienas internetinis portalas panaudojo šio reportažo fragmentu savo laidai apipavidalinti.
Menininkas kreipėsi į asociaciją „LATGA“ dėl neteisėto siužeto panaudojimo. Bendru sutarimu reportažas iš programos buvo pašalintas, o kūrėjo atsiprašyta. Nuo tada visus savo reportažus Evaldas pradėjo ženklinti ženklu „Jansas TV“. Kai kuriuos jų galima pamatyti ir parodoje.
Juokas su kraujo prieskoniu
Bendravimas su įvairiausiomis asociacijomsi, institucijomis ir valstybinėmis įstaigomis – neatsiejama E.Janso kūrybos dalis. Jam teko apsilankyti net Kalėjimų departamente, kai reikėjo gauti leidimą filmuoti Lietuvos kalėjimuose nuteistuosius, užsiimančius menine kūryba. Filmas „Laisvė kurti“, 2011 metais parodytas „Kino pavasario“ festivalyje.
E.Jansas su pasaulio galingaisiais bendrauja ir neakivaizdžiai, savo kūriniuose panaudodamas jų atvaizdus. Parodoje galima pamatyti ir 1997-aisiais vieno miestelio kultūros namams nutapytą „Polką su A.M.Brazausku“, ir videofilmą su buvusiu Vilniaus meru, ir neseniai užbaigtą paveikslą su Baltųjų rūmų šeimininku.
„Akivaizdu, kad E.Jansas juokauja, bet jo humoras – rimtas“, – yra sakęs „Vartų“ galerijoje viešėjęs žinomas vengrų menininkas Csaba Nemesas, kuris ypač išgarsėjo, kai Vengrijos kultūros ministerija uždraudė parodyti jo filmą per Venecijos bienalę.
Menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, apžvelgdamas E.Janso kūrinius, konstatavo, kad kiekvienai dvasinio gyvenimo sričiai – ar tai būtų filosofija, religija ar menas – periodiškai prireikia žmogaus, kuris ją atnaujintų.
Atsinaujinti būtini du dalykai – lašas kraujo ir peržengtos ribos. Menotyrininko manymu, E.Jansas, kurio kūryboje netrūksta nei kraujo, nei smurto, nei įvairių klišių ir tabu laužymo, ir yra tas žmogus, kuris padeda atsinaujinti lietuvių meno scenai.
Ėriuko skerstuvės
Kraujo, klišių ir tabu laužymo gausu ir jubiliejinėje E.Janso retrospektyvoje. Antrame Rotušės aukšte žiūrovus pasitinka kruvinai raudona širdies formos puokštė iš nudaužtų butelių. Šis diplominis jo darbas jau yra tapęs menininko vizitine kortele.
Vis dėlto žinomiausiu E.Janso kūriniu turbūt reikėtų laikyti 2006 metais performansų festivalyje „Dimensija 1“ planuotą parodyti performansą „Pasaulinės demokratijos prezumpcija“, kurio metu turėjo būti paskerstas ėriukas.
Žiūrovų iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai bandė įkalbėti menininką atsisakyti sumanymo, kuris pažeidžia gyvūnų gerovės teisės aktų nuostatas. Bet performanso sumanytojas teigė neketinantis daryti nieko neleistina, tik norįs priversti žmones susimąstyti apie tai, kaip ant jų stalo kasdien atsiranda kepsniai.
E.Jansas pakluso tik atvykusiems policijos pareigūnams. „Kitaip būtų tekę sėsti į kalėjimą ne tik man, bet ir renginio organizatoriams“, – „Lietuvos rytui“ po įvykio sakė menininkas.
Išmatoms Rotušėje – ne vieta
Jubiliejinėje parodoje panašūs performansai nebuvo numatyti, bet šurmulys kilo ir šį sykį. Valdininkus šokiravo provokuojanti E.Janso kūryba ir ypač 2014 metų darbas „Per ilgai ant pakylos“. Tai stiklo dėžutėje rodomos menininko suvalgyto molio išmatos – išdegtos ir glazūruotos.
Pasak menininko, su išmatomis dirbo labai nedaug pasaulio menininkų. 7-ajame dešimtmetyje Piero Manzoni sukūrė konservų skardinę su menininko išmatomis, yra ir dar keli darbai.
„Užtektų vien šito mano kūrinio, kad būčiau įrašytas į meno istoriją. Originalu, niekas to nedarė“, – sakė E.Jansas.
Tačiau šis jo darbas vos netapo naujo skandalo priežastimi.
„Kiek girdėjau, Rotušėje turėjo vykti kažkoks savivaldybės renginys. Atėjo moteriškės iš kultūros skyriaus ir puolė piktintis: kaip taip galima, kas čia per velniava!? Nedaug trūko, jog būtų viską nuėmę kaip sovietmečiu“, – apie naujausią konfliktą pasakojo menininkas.
Nepatvirtintais duomenimis, tik sostinės mero nurodymas neliesti meno kūrinių leido pratęsti parodą, kuri veiks iki šios savaitės pabaigos.
