Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.
Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“. Šio darbo ilgis – 9 metrai, o aukštis – daugiau nei 2 metrai. Kiti parodoje rodomi kūriniai nors ir mažesni, tačiau taip pat pribloškiančio dydžio – Lietuvos istorijos motyvai atgimsta 2,5 ir 3 metro ar panašaus didžio paveiksluose.
Paveikslus Lietuvos istorijos tematika G. Kazimierėnas tapė trylika metų. Kaip pats sako, nesuskaičiuoja, kiek jau iš viso jų yra sukūręs. Dailininko drobė „Žalgiris. Rūstybės diena“ eksponuojama Medininkų pilies nuolatinėje ekspozicijoje, o paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“ – Trakų Salos pilyje.
Prieš imdamasis teptuko, dailininkas studijuoja istorinę literatūrą, tyrinėja tam istoriniam laikotarpiui būdingus meno kūrinius, autentiškus artefaktus. Didelio formato daugiafigūriai tapybos darbai sukuria sakralų viduramžių manuskriptų iliuminacijų pojūtį.
G. Kazimierėno drobių auksavimu ir sidabravimu rūpinasi aukščiausios kategorijos restauratorė Audronė Čyžienė. Ne vieno paveikslo įspūdingų gotikinių formų medžio dekorą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.
G. Kazimierėno paroda pristatoma kaip vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriuose akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.
