Vienas iškiliausių vidurinės kartos lietuvių kūrėjų JAV A.Bareikis su kitais išeivijos menininkais – tapytojais Juliumi Ludavičiumi ir Ieva Mediodia – prieš kelerius metus savo pastangomis laisvalaikiu sutvarkė ir įrengė parodų salę pirmajame SLA pastato aukšte Niujorke.
Šie trys Vilniaus dailės akademijos auklėtiniai keletą dešimtmečių gyvena ir kuria Niujorke ir jo apylinkėse. Sutvarkytoje erdvėje jie įsteigė ne pelno organizaciją – meno erdvę „Sla307“.
Iš pradžių jų sumanymą palaikė ir SLA valdyba, tačiau gana greitai ne visiems patinkančios šiuolaikinio meno parodos, jaunesnių menininkų noras lietuviškų namų duris atverti ir kitų tautybių Niujorko menininkams įžiebė konfliktą.
Priminė „Lietuvos“ istoriją
„Pačiais bendriausiais bruožais SLA reikalas galbūt primintų „Lietuvos“ kino teatro istoriją Vilniuje prieš kelis dešimtmečius“, – laiške „Lietuvos rytui“ rašė A.Bareikis.
Jį įskaudino tautiečių noras išstumti menininkus iš populiarioje Niujorko vietoje esančio pastato.
SLA – viena seniausių JAV lietuvių visuomeninių kultūros organizacijų, veikianti nuo 1886 metų. Ji įsikūrusi dar 1907 metais daktaro Jono Šliūpo nupirktame name Manhatano rajone, netoli Centrinio pašto ir Pensilvanijos traukinių stoties.
Namo rūsyje dabar saugomas susivienijimo rankraščių, spaudos ir dokumentų archyvas.
Pastate yra ir Susivienijimo raštinė, ir Lietuvių tautos fondo biuras. Beveik penkerius metus čia veikė ir meno galerija „Sla307 Art Space“.
Kaip ir buvusio „Lietuvos“ kino teatro, vietoj kurio dabar iškilo MO muziejus, SLA pastato vieta – ypač patraukli.
Pasak A.Bareikio, svarbu tai, kad 307 numeriu pažymėtas SLA namas stovi 30-ojoje gatvėje, vos už vieno kvartalo yra garsioji „Madison Square Garden“ arena, už dviejų kvartalų – Hadson jardo (Hudson Yards) rajonas, kur ką tik atidarytas įspūdingas kultūros centras „The Shed“, o už trijų – Čelsio rajonas, garsėjantis meno galerijų gausa.
Menininko manymu, galerijai tai – idealus variantas, net ir žiūrint grynai pragmatiškai.
Todėl jam ypač apmaudu, kad šioje vietoje nebus galima Niujorko publikai deramai pristatyti šiuolaikinio lietuvių meno.
Namai – tik saviems
Kol menininkai tvarkė senąjį SLA pastatą, susivienijimo vadovybė net skatino juos įkurti ten solidžią galeriją.
„Vykstant remontui SLA taryba buvo visiškai atsitraukusi į savo Čikagos filialą.
Vienintelis signalas iš jų buvo maždaug toks: „Kaip gerai – turėsite savo galeriją.“ „Sla307“ veikla buvo vykdoma itin intensyviai, buvo netgi surengtas aukcionas „Paddle8“ platformoje (Niujorko internetinis meno aukcionas. – Red.)“, – prisiminė A.Bareikis.
Lietuvius parėmė žinomi Niujorko menininkai. Surinkta finansinė parama buvo perduota SLA ir panaudota remontui. Tačiau susivienijimo vadovybė net neplanavo leisti menininkams rūpintis sutvarkytoje parodų salėje rengiamų parodų kokybe.
Menininkų ir SLA vadovų vizijos, kas turėtų vykti lietuvių namuose, gerokai skyrėsi. Daug jėgų ir laiko galerijai kurti skyrusiems menininkams tapo aišku, kad ambicinga meno erdvė daliai išeivijos ne itin reikalinga.
Susivienijimui svarbu tik suteikti stogą kuo įvairesniems lietuviškiems renginiams – be jokios atzrankos, esą demokratiškai.
„Tikrai nesitikėjau, kad tai bus padaryta su tiek neapykantos.
Buvo nuplėštas galerijos logotipas, pakeistos spynos. Laidytos ir užuominos, grasinimai teismais. Netgi pokalbius įrašinėjo. Štai ir viskas, netrukus ten vyks tik velykinių kiaušinių ridenimas ar tautinių šokių pasirodymai“, – karčiai ironizavo A.Bareikis.
Galerijos „Sla307“ feisbuko paskyroje praėjusį rudenį net buvo paskelbta peticija, skirta galerijos meno programai palaikyti. Ją pasirašė 150 žmonių. Komentaruose galima perskaityti, kad SLA valdyba norėjo kontroliuoti visą galerijos veiklą, nors jos nariai neturi reikiamos patirties ir žinių, kurios būtinos profesionaliai meno programai sukurti.
Įvardinti ir svarbiausi skauduliai – nepasitikėjimas jaunesne išeivijos karta ir nenoras kurti bendravimo erdvę, kuri būtų atvira ne tik lietuviams.
Cepelinų ir dainų neužtenka
„Pažvelgus atgal, į tas santykių su SLA atšalimo akimirkas, man atrodo, kad nesutarimai vyksta tada, kai neįsiklausome vieni į kitus“, – paprašyta pakomentuoti konfliktą po SLA stogu, kalbėjo kita galerijos „Sla307“ įkūrėja tapytoja I.Mediodia.
Pasak jos, per ketvertą metų SLA pastate buvo daug gražios kultūrinės veiklos. Lietuvos visuomenė daugiau apie SLA organizaciją sužinojo pernykštėje Vilniaus meno mugėje „ArtVilnius“, kurioje pirmą kartą dalyvavo ir išeivijos galerija.
I.Mediodia įsitikinusi, kad per visus tuos metus galerijos kūrėjai daug pasimokė. Juk iš pradžių net nebuvo aišku, kaip sukurti kad ir nedidelę nišą lietuviškam menui viskuo perpildytame Niujorke.
„Esame lietuvių išeivijos dalis, bet menininkams čia, Niujorke, aktualu suburti dar ir kūrybinę bendruomenę. Su dėkingumu vertinu tai, kad SLA suteikė galimybę pradėti kurti tokią meno programą“, – kalbėjo tapytoja.
Jai pritarė ir kolega J.Ludavičius ir pridūrė, kad meno galerija gali gyvuoti tik tuomet, kai išlaiko deramą lygį.
„Nieko nebus, jei joje vieną dieną rengsime parodą, o kitą – bandelių kepimo kursus“, – sakė menininkas, sulaukęs iš susivienijimo vadovybės priekaištų dėl to, kad „Sla307“ rodomas vien profesionalus menas.
Tačiau būtent tokia programa padėjo ambicingai galerijai tapti lietuvių dailininkų susitikimų vieta, jie ėmė daugiau vieni su kitais bendrauti.
„Menininkams išeivijoje nelengva išlaikyti savo tapatybę, nenustoti kurti meno, nes materialaus pasaulio spaudimas verčia nuvertinti kūrybos svarbą“, – svarstė I.Mediodia.
Jos manymu, Niujorke lietuviams tikrai reikia šiuolaikinio meno galerijos. Bet tokios, kuri nebūtų uždara ir bendradarbiautų ne tik su lietuvių išeiviais, bet ir su kitais Niujorko ar Lietuvos menininkais.
„Girdžiu Aido mintį, kad mūsų darže kol kas nėra tokios vietos šiuolaikiniam menui. Taip, visais laikais buvo daugiausia folkloras, teatriukai, cepelinai, šokiai ir panašūs dalykai.
Tik nemanau, kad vien tai, kas mus, lietuvius, vienijo praeityje, visiems yra įdomu ir dabar. Taip tikrai nėra“, – dėstė menininkė.
Iš Manhatano į Brukliną
Todėl visai nenuostabu, kad Niujorko lietuvių kūrybinė bendruomenė, kuriai rūpi meno reikalai, nori tęsti veiklą, pradėtą „Sla307“, tik jau kitoje vietoje.
Menininkas J.Ludavičius kartu su kolege Laura Zaveckaite jau birželio pradžioje planuoja pakviesti publiką į naują meno galeriją „Undercurrent“, įsikūrusią šalia didžiųjų Bruklino tiltų.
„Galerija veiks požeminėje patalpoje netoli elektros skirstymo stoties, todėl pavadinimas lietuviškai skambėtų kaip „požeminė srovė“, – sakė būsimos meno erdvės vadovas.
Toks pavadinimas dera ir su „Sla307“ veiklą tęsiančių menininkų nuostata pristatyti Niujorko publikai Lietuvos ir viso Baltijos regiono kūrėjus, kurie nesivaiko populiarumo, o savo darbais provokuoja diskusiją.
„Jei būtume didelė šalis, kaip kokia Prancūzija ar Japonija, galėtume savo meną rodyti tik saviems, nes čia gyventų tikrai didelės tautiečių bendruomenės.
Bet Lietuva turi labai nedaug išteklių, kad galėtų paremti lietuvių meno ir kultūros sklaidą. Juk ir mūsų kultūros atašė Niujorke, pasaulio meno sostinėje, įsikūrė tik pernai“, – kalbėjo J.Ludavičius.
O kol naujoje galerijoje vyksta remontas, buvę „Sla307“ kuratoriai rengia parodas ir po SLA stogu.
Balandžio 25 dieną ten bus atidaryta iš Lietuvos atkeliavusi žinomos tapytojos Eglės Gineitytės paroda.
Rudenį savo projektą pristatys vilnietė menininkė Aistė Kisarauskaitė. Jos tėvas, garsus lietuvių dailininkas Vincas Kisarauskas SLA lankėsi paskutinėmis savo gyvenimo dienomis.
„Sla307 Art Space“ – unikali galerija
Susivienijimas lietuvių Amerikoje (SLA) 1886 m. įkurtas Pensilvanijos valstijoje. SLA pradžia siejama su dr. J.Šliūpu – jis redagavo laikraštį „Lietuviškas balsas“. Bendraminčių būryje buvo išgryninta organizacijos idėja.
Tris kartas SLA buvo didžiausia lietuvių organizacija JAV. Buvo leidžiamas periodinis laikraštis „Tėvynė“, skelbęs lietuviškas aktualijas. SLA pagrindu, jau Niujorke, kūrėsi įvairios draugijos ir saviveiklos kuopelės, užsiėmusios įvairia veikla, – nuo aukų Lietuvai, lietuviams našlaičiams rinkimo iki kultūros.
Iki 2011 m. SLA veikė ir kaip draudimo kompanija, padėjusi lietuviams gauti paskolas, pensijas, padengti laidojimo išlaidas. Tačiau šis veiklos baras ilgainiui tapo nereikalingas.
2014 m. SLA pastate įkurta „Sla307 Art Space“ – pirmoji profesionali lietuvių išeivių meno erdvė Niujorke, skirta meno, kultūros reiškiniams pristatyti. Tai buvo unikali erdvė, kurioje siekta rodyti ne tik lietuvių išeivių ar išskirtinai lietuvių meną, bet ir derinti jį su Niujorko menininkų kūryba.
