Kūryba – vienu atsikvėpimu
Pakvietęs meno gerbėjus, kolegas ir draugus į savo parodą uostamiesčio centre esančioje „Rūtų“ galerijoje klaipėdietis S.Pūdymas daugelį nustebino – ne visi net artimiausi draugai žinojo, kad jis kuria koliažus.
„Rūtų“ galerijos lankytojai negali apžiūrėti skraistėmis uždengtų menininkų darbų. Jos nukrinta tuomet, kai patys kūrėjai kito klaipėdiečio skulptoriaus Svajūno Jurkaus specialiai nulieto varpo dūžiu paskelbia parodų pradžią.
K.Pūdymo darbų ekspozicija „Reminiscencijos“ atspindi plačią koliažo technikos galimybių panoramą, naudojamų medžiagų įvairovę.
Menininkas savo koliažus kuria vienu ypu iš popieriaus skiaučių, pajūryje rastų akmenukų, šapelių, smėlio, kirų plunksnų, kriauklių, beržo tošies – iš visko, kas tuo metu pasitaiko po ranka.
Kubistams dažų neužtekdavo
„Koliažas – savita tapybos ir grafikos technikos atmaina, kai prie drobės ar kieto pagrindo lipdomas popierius, audiniai, piešiama arba tapoma. Susilieja įvairūs meno stiliai ir elementai. Koliažuose yra daug žaismės, improvizacijos, neužbaigtumo, atsitiktinumo efektų“, – pristatydamas K.Pūdymo parodą pažymėjo menotyrininkas Petras Šmitas.
Manoma, jog koliažą sugalvojo XX a. pradžioje Prancūzijoje gyvenę dailininkai George'as Braque'sas ir Pablas Pikasas ir Chuanas Grisas. Kubizmo tėvas P.Pikasas vienas pirmųjų savo paveiksluose ėmė naudoti laikraščių, drabužių, afišų, cigarečių pakelių skiautes, kitokias medžiagas.
Kiek vėliau tokią techniką uoliai eksploatavo dadaistai, siurrealistai, popmenininkai, populiarino postmodernistai. Suklestėjus vartotojų kultūrai, koliažams simpatizuoja tapytojai, grafikai, tekstilininkai, keramikai.
Koliažai atgaivina ir džiugina
“Terminas koliažas neabejotinai kilęs iš prancūzų kalbos žodžio collage – įklija, prilipdymas. Koliažo esmė šiuolaikiniame mene – vienaip ar kitaip panaudoti ir fragmentuoti jau egzistuojančias medžiagas“, – kalbėjo nemažai laiko Paryžiuje praleidžiantis, save jau frankofonu vadinantis K.Pūdymas.
Pirmųjų koliažo apraiškų aptinkama II amžiuje Azijoje, kai kinai išrado popierių. Jų galima įžvelgti ir ankstyvojoje japonų kaligrafijoje. Iki XX amžiaus Europoje koliažo technika naudota labai retai, todėl dauguma ekspertų sutaria, kad šis meno žanras gyvuoja vos ilgiau nei šimtmetį.
K.Pūdymas prisipažino, jog seniai domisi koliažu, bet savo darbų anksčiau niekam nerodęs: „Mano būdas staigus, noriu greitų rezultatų, o skulptūrai reikia laiko ir kantrybės. Kurdamas koliažus, išsilieju, atsigaunu nuo gyvenimo rutinos, jaučiu pasitenkinimą, kūrybos laisvę, atsigaunu dvasiškai.“
Netikėta pažintis Paryžiaus salone
Nors K.Pūdymo dirbtuvę ir palei Danės krantinę įsikūrusią „Rūtų“ galeriją skiria vos keli kilometrai, skulptorius su jos savininkais klaipėdiečiais Gintautu ir Rima Kurlavičiais susipažino ne Lietuvoje, o Prancūzijoje.
„Prieš kelerius metus, nuvykę į Paryžiuje vykusią tarptautinę skulptūros ir tapybos parodą „Rudens salonas“ („Salon d'Automne“), vienoje salėje išvydome K.Pūdymo skulptūrą – labai apsidžiaugėme, nes daugiau lietuvių menininkų savo kūrinių ten neeksponavo“, – pasakojo R.Kurlavičienė.
Prie skulptūros sustojusius galerininkus pastebėjęs K.Pūdymas irgi džiaugėsi tautiečius sutikęs Paryžiuje: „Greitai išsiaiškinome, kad esame iš Klaipėdos. Tada buvau pakviestas surengti parodą „Rūtų“ galerijoje“.
Klasikai irgi karpo skiautes
Paryžius suartino lietuvius – pasinaudojęs „Rudens salono“ erdvėse užsimezgusia pažintimi K.Pūdymas populiarioje uostamiesčio „Rūtų“ galerijoje pristato ne tik mažosios plastikos darbus, bet ir koliažus.
Lietuvoje vienas pirmųjų koliažo ėmėsi dailininkas Vincas Kisarauskas. Kitas garsus lietuvių dailės reformatorius Aloyzas Stasiulevičius, susidomėjęs šiuo žanru, smarkiai išplėtojo koliažo techniką ir galimybes.
Pirmoji tarptautinė koliažo paroda Vilniuje surengta prieš 14 metų. Joje savo kūrinius pristatė dešimt lietuvių, tarp kurių pirmaisiais smuikais grojo Aušra Andziulytė, Rūta Būtėnaitė, Jonas Čepas, Rimvydas Markeliūnas.
K.Pūdymas, ko gero, yra vienintelis koliažus ir ansambliažus kuriantis Lietuvos skulptorius monumentalistas.
Grąžina senamiesčio erdves
Jo kolega Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Regimantas Midvikis piešdavo pasteles. Žiūrovai stebėjosi jas pirmą kartą išvydę Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro erdvėse – pomirtinėje šio menininko kūrybos parodoje
K.Pūdymas yra daugelio skulptūros simpoziumų ir vernisažų dalyvis, daugelį metų aktyviai bendradarbiauja su Paryžiaus galerija “Galery Art Montparnasse“, nuolat dalyvauja tenykštėse „Rudens salono“ parodose.
Klaipėdiečiai pamėgo senamiestį pagražinusius šio menininko darbus „Kaminkrėtys“, „Pašto balandžiai“, „Undinėlė“, „Geležinkelio stoties sargas“. Palangos gyventojus ir svečius žavi jo sukurtos grafų Tiškevičių skulptūros.
K.Pūdymas yra Nidoje, ant Parnidžio kopos, pastatyto Saulės laikrodžio ir jį supančių mitologinių skulptūrų autorius.
Pernai ant tos pačios kopos iškilo dar vienas monumentalus jo kūrinys – paminklas pasaulinio garso prancūzų rašytojui, filosofui egzistencialistui Jean'ui Poliui Sartre'ui „Prieš vėją“.
