Nuvykę į JAE išties rasite visus šiuos dalykus. Pasitvirtins ir kelionių agentūrų propaguojamos klišės. Ten egzistuoja tai, ką net ir lakiausios fantazijos žmogus sunkiai gali įsivaizduoti. Kai pinigų kiekis leidžia turėti viską, kai prieš trisdešimt metų pastatyti pastatai yra griaunami ir vietoj jų statomi nauji, kai kraštovaizdis yra formuojamas pagal įgeidžius tarsi pamojus burtų lazdele, „Uberiu“ gali išsikviesti sraigtasparnį, o ištikus nuoboduliui didžiausiame pasaulyje prekybos centre – Dubajaus mole – tiesiog panardyti su rykliais.
Kaip tokioje vietoje sukurti krislelį gelmės, kuris kaip oazė dykumoje toks reikalingas, kad pajustum egzistavimo prasmę? Ką reiškia kurti gyvenimą dykumoje? Ar šalyje, kurioje, viena vertus, atsiveria neribotos galimybės, kita vertus, viskas griežtai prižiūrima ir cenzūruojama. Dažnai atsakymu tampa kultūra ir meno pasaulis.
Dubajus yra ultramodernus. Tai vienas sparčiausiai augančių miestų pasaulyje, nors šiuolaikinio meno žemėlapiuose jis atsirado palyginti neseniai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sugretinti Lietuvoje ir JAE vykstančius meno procesus yra neįmanoma vien dėl didžiulio JAE finansinio pranašumo, vis dėlto, pažvelgus atidžiau, galima pastebėti keletą panašumų, kurie būdingi visoms besivystančioms šalims.
Pavyzdžiui, nors ir dėl skirtingų priežasčių, tiek Lietuvoje, tiek JAE šiuolaikinio meno procesai prasidėjo palyginti neseniai, vos prieš tris dešimtmečius, o šių procesų vystymuisi itin didelės reikšmės turėjo nuolat palaikomi santykiai bei kultūriniai mainai su užsienio meno institucijomis ir aktyviai mezgami ryšiai su tarptautiniais menininkais ir kuratoriais.
Abiejose šalyse šiuolaikinio meno rinka skaičiuoja maždaug dešimtmetį. Ir nors mastai yra skirtingi, polinkis kolekcionuoti vietos menininkų kūrybą iš pradžių buvo būdingas abiem besivystančioms meno rinkoms, kurios pamažu ėmė atsiverti užsienio menininkų kūrybai. Tiesa, JAE tautinė gyventojų įvairovė žymiai platesnė, todėl rinka natūraliai lengviau įtraukia aplinkinių regionų meno scenas.
Dar vienas netikėtas panašumas yra tas, kad JAE, kaip ir Lietuvoje, dažnu atveju kultūros institucijoms vadovauja moterys. Dubajuje įsikūrusiam didžiausias meno centrui Vidurinių rytų ir Šiaurės Afrikos regione vadovauja lietuvė Vilma Jurkutė.
„Alserkal Avenue“ – vienas stipriausių pastarojo dešimtmečio kultūros katalizatorių Dubajuje. „Al Quoz“ rajone esančią „Alserkal Avenue“ 2007 metais įkūrė Abdelmonemas Bin Eisa Alserkalas jo šeimai priklausiusioje marmuro gamyklos teritorijoje, kur didžiuliai sandėliai per keletą metų virto galerijų, įvairių meno iniciatyvų ir startuolių prieglobsčiu.
Šiuo metu „Alserkal Avenue“ vienija daugiau nei 70 kūrybinių organizacijų, tarp kurių – visame pasaulyje žinomos privačios meno galerijos, alternatyvios meno erdvės ir prieš metus įkurta „Alserkal“ menininkų rezidencija. Čia vyksta įspūdingi parodų atidarymai, dizaino naujovių pristatymai, atviros menininkų studijos, kino seansai atvirame ore ir gausybė kitų renginių, į kuriuos suguža tiek vietos bendruomenė, tiek menininkai ir kolekcininkai iš viso pasaulio.
Kad visa tai atsirastų vietoje be šiuolaikinio meno tradicijų, reikia didžiulio entuziazmo, žinių ir nuoširdaus tikėjimo nauda visuomenei. Būtent tokiu entuziazmu spinduliuoja iš Klaipėdos kilusi moteris, jau septynetą metų vadovaujanti „Alserkal Avenue“.
Taip jau susiklostė, kad gyvenime Vilma visuomet ieškojo naujų išbandymų, kurie galiausiai ją atvedė į Dubajų. Čia jos laukė dar vienas iššūkis – burti vos pradedančią formuotis šiuolaikinio meno bendruomenę. Direktorės pareigas „Alserkal Avenu“ ji šiuo metu derina su Tvaraus miestų vystymo studijomis Oksfordo universitete, nes įvairiapusiškai vystyti organizaciją yra ne tik įdomus, atsakingas, bet ir žinių reikalaujantis darbas.
Vilma kasdien dirba su kūrybingais jaunais menininkais, kuratoriais, galerijų savininkais, dizaino kūrėjais siekdama, kad JAE menininkai ir kūrybinių profesijų atstovai rastų kelią į tarptautinę rinką. Ji nuolat mezga ryšius su tarptautinėmis meno organizacijomis, taip ne tik plėsdama rinką, bet ir užtikrindama nuolatinę idėjų cirkuliaciją.
Juk dar visai neseniai Vidurinieji rytai buvo suvokiami kaip gan uždaras regionas, o šiandien iš esmės dėl privačių iniciatyvų ieškoti naujų galimybių čia atvyksta ne tik verslininkai, bet ir garsiausių muziejų atstovai, kuratoriai, menininkai ir kolekcininkai.
JAE ir aplinkinių regionų menininkai vis dažniau atkreipia garsių muziejų dėmesį, o menininkų kūriniai pakliūna į privačias kolekcijas. „Alserkal Avenue“ yra įrodymas, jog organiškai vystant rinką, auginant meno bendruomenę ir pritraukiant stiprius partnerius per keletą metų galima sukurti unikalią platformą kultūros plėtrai, kuri vis labiau tampa žinoma pasaulyje.
Pasak V.Jurkutės, vienas pagrindinių „Alserkal Avenue“ tikslų yra bendruomenės įsitraukimo ir vaizduotės skatinimas pasitelkiant skirtingus mąstymo ir meninės raiškos formas. Siekiant šių tikslų, greta komercinių galerijų, kurios pristato vietos ir užsienio menininkus, „Alserkal Avenue“ ne tik atsirado menininkų rezidencija, kino teatras ir kitos alternatyvios meno erdvės, bet ir buvo įkurta parodų ir renginių erdvė „Concrete“, kurioje rengiamos įspūdingos tarptautinės parodos.
Praėjusių metų rugsėjį „Concrete“ erdvėje buvo pristatytas jaunos lietuvių choreografės Miglės Praniauskaitės šiuolaikinio šokio spektaklis „Rekonstruoti“. Skatindama menininkų kūrybos bei karjeros vystymą „Alserkal Avenue“ bendradarbiauja su tokiomis garsiomis organizacijomis kaip Peggy Guggenheim kolekcija, „Delfina Foundation“, Viktorijos ir Alberto muziejus, „Hayward Gallery“ Londone.
V.Jurkutės nuomone, vystant bet kokią kultūrinę organizaciją svarbu neskubėti ir įsigilinti į aplinkinius procesus, sustoti ir pergalvoti savo tikslus ir metodus, nuolat savęs klausti, ko reikia vietinei kultūros sistemai, kaip tai veikia vietos menininkų tobulėjimą ir kokį poveikį turi tarptautiniu mastu.
Lietuva taip pat yra tarptautinio meno pasaulio dalis, todėl Vilma stengiasi palaikyti santykius ir sekti Baltijos šalių meno sceną. Ji džiaugiasi, kad ne vien Lietuvos verslininkai keliauja į JAE dalyvauti konferencijose ar megzti ryšių, bet vis dažniau čia galima pamatyti ir meno pasaulio atstovų.
Jaunus Lietuvos tapytojus pristatanti galerija „The Rooster Gallery“ jau keletą metų iš eilės dalyvauja „Art Dubai“ meno mugėje, galerijai atstovaujanti tapytoja Kristina Ališauskaitė praėjusių metų pradžioje dalyvavo „Warehouse 421“ meno rezidencijos programoje Abu Dabyje, o „Art Dubai“ mugės metu K.Ališauskaitės kūriniai sulaukė didelės sėkmės ir pateko į JAE karališkosios šeimos kolekciją.
Pasak Vilmos, menininkams, taip pat ir iš Lietuvos, šiuolaikiniame pasaulyje visi keliai gali būti atviri, tačiau labai dažnai jauniems kūrėjams reikalingas palaikymas ir didesnių institucijų pagalba. Didžiulę atsakomybę prisiima ir privatūs mecenatai. Privačios meno iniciatyvos JAE per pastarąjį dešimtmetį turėjo itin didelės įtakos regiono kultūrinio lauko formavimui ir gali pasiūlyti šalies lankytojams platų kultūrinės programos spektrą: nuo komercinių meno mugių „Art Dubai“, „Abu Dhabi Art“, „Alserkal Avenue“ rengiamų galerijų ir alternatyvių programų bei parodų iki neseniai Dubajuje atidaryto „Jameel“ meno centro.
Vos už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Dubajaus galima aplankyti Šardžos meno fondą („Sharjah Art Foundation“) ir kas dvejus metus vykstančią Šardžos bienalę („Sharjah Biennial“). Visos šios institucijos drauge kuria kitokio, atviresnio Dubajaus idėją.
Paklaustas, kas paskatino įkurti „Alserkal Avenue“, meno mecenatas Abdelmonemas Alserkalas teigė, kad „šiuo metu, kai pasaulyje tiek daug laiko ir pinigų skiriama skirtybių paieškoms ir barjerų statymui, menas ir kultūra lieka viena iš nedaugelio sričių, galinti suburti bendruomenes, kurios gali ieškoti panašumų ir diskutuoti apie skirtumus“.
