Paroda rengiama, simboliškai paminint VVJMG veiklos 15-ąjį gimtadienį. Šioje galerijoje suaugusiojo-kūrėjo-vaiko santykis buvo (ir bus) šių trijų pasaulių suartėjimo erdvė, įžvalgiai stebint asmenybių vienį visuose jos formavimosi etapuose.
Ką reiškia „turėti vaiką savyje“ – iš jo (vaiko) mokytis, pagal jo drąsą, prigimtinę išmintį, neklystančią intuiciją ir negebėjimą meluoti pasitikrinti savuosius išgyvenimus, galias, atradimus ir trūkumus?
Šiuo reginiu siekiame panagrinėti platesnes vaikų ir profesionalių menininkų bendradarbiavimo galimybes, neapsiribojant vien edukacija, bet išlaikant tiesioginį ryšį.
Parodą siūlome analizuoti iš kelių perspektyvų.
Pirmoji – susipažinti su šioje parodoje pristatomų žinomų, savo stilių ryškiai suformavusių autorių kūryba– ieškant jų kūriniuose „vidinio vaiko“, nes labiausiai vaiką ir suaugusįjį vienija kūrybinė veikla, – išorėje ir asmeninių sprendimų teritorijoje.
Nesvarbu, kuo esame, nesvarbu, kas būsime. Arčiausiai šio požiūrio yra žmonės tiesiogiai susieję savo gyvenimą su kūryba – menininkai. Pritardami žinomai frazei – „menininkas tol jaučiasi juo esąs, kol savyje jaučia esant vaiką“ ėmėmės šios neeilinės akcijos – kaip meninio (ir socialinio) tyrimo.
Kvietėme skirtingų patirčių kūrėjus, kurie mūsų – kuratorių – galvose kažkokiu „kampu“ atliepia temą. Simptomiška, kad visi penkiolika pakviestųjų priėmė pasiūlymus geranoriškai, su smalsumu – ir tai lėmė mūsų ryžtą plėtoti veiksmą įvairesniais aspektais.
Antroji – vaiko akimis, nes įprastai meno kūrinio prasmę, jo vertę, idėjos aktualumą žiūrovas įvertina pats, perskaitydamas kūrinio aprašymą, išanalizavęs autoriaus siūlomą koncepciją, įsigilinęs į spalvas, potėpius, formas ir panašiai.
O jeigu pagrindinis parodos lankytojas yra vaikas? Jis darbus vertina tik pagal formas, spalvas ir ieško savų paralelių su jį supančia aplinka, tuo pačiu savotiškai ištrindamas konceptualiąją meno kūrinio pusę.
Dažnai vaiko kūrinį vertiname nerimtai – tai „vaikiškas piešinys“, siekdami pabrėžti, kad jis yra apie nieką t.y. nesvarbus, nesusimąstydami, gal jame slypi labai konceptualios, globalias problemas siekiančios išspręsti idėjos.
Tad žvelgiant iš šios idėjos perspektyvos šia paroda siūlome į profesionalųjį meną pažvelgti jo akimis, susitapatinti su jo mąstymu, priimti natūralumą ir nuoširdžią jo kritiką.
Svarbi ekspozicijos detalė – pačių autorių apmąstymai pasiūlyta tema, kuriuos būtina perskaityti kaip neišvengiamą temos papildą.
Tikimės, kad šis kuratorinis projektas kiekvienam – tiek dalyviams, tiek žiūrovams taps nauju judesiu – savyje patikinti, ar dar jaučiame skaidrų (ar skaudų) vaikystės pulsą, neleidžiantį užsisklęsti egzistencijos rutinoje.
DALYVIAI: Agnė Kuzmickaitė, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Andrius Miežis, Birutė Zokaitytė, Eglė Ganda Bogdanienė, Eglė Lekevičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Jurga Šarapova, Kęstutis Grigaliūnas, Kristina Norvilaitė, Linas Liandzbergis, Rokas Dovydėnas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Vilmantas Marcinkevičius.
Parodos kuratorės – Justina Gražytė ir Jūratė Stauskaitė. Parodą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
