Kiekviena istorija turi pabaigą. Tačiau vienos istorijos pabaiga reiškia kitos pradžią, kurioje pasakotojo nuožiūra ar pagal pasakojimo taisyklių reglamentą nelieka „nereikšmingų“ detalių ir yra ignoruojamos istoriją menkinančios aplinkybės. Yra toks britiškas posakis: „ignoravimas – dorybė“. Tačiau labiausiai intriguojančiomis tampa buitinės smulkmenos, leidžiančios klausytojui pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi.
Rūmai išauga juos pastačiusius žmones. Juose sukaupti „turtai“ tampa nebyliais socialinės tapatybės ir tautos istorijos liudininkais.
Šio amžiaus globalėjančioje Europoje politinę ir ekonominę galią ženklinę rūmai netenka pirminės funkcijos, atskiriančios sava nuo svetimo, privatų nuo viešo.
Titulai ir turtas, sukauptas pradedant vergvaldyste ir sėkminga prekyba bei pramonės plėtra kolonijose, kilmingiesiems leido valdyti didžiulį nekilnojamą turtą ir sukaupti jame daug kultūros ir meno vertybių. Ilgais šimtmečiais tai buvo uždari elito kultūros centrai.
Šiandien konstitucinėje monarchijoje rūmai virsta finansine našta jų paveldėtojams. Dvarai ir pilys, kaip tautos ir šiandienos pilietinės visuomenės tapatumo dalis, paversti vieša erdve tampa nacionalinio pasitikėjimo vieta, kur tolima ir privati istorija gali tapti sava nacionalinio pasididžiavimo ir išskirtinumo dalimi ir tautos šlovingos praeities bei asmeninio orumo išraiška.
Projektas apima ne tik viešų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalba ir apie istorinį, kultūrinį Velso ir velsiečių tapatumą, istorijos rašymą, perkūrimą ir perskaitymą.
Ši tema aktuali ne tik Velsui, bet ir visai Europai, jos dvarų ir pilių paveldui. Gaila, kad dėl istorinių priežasčių Lietuva itin daug tokių svarbių objektų yra praradusi, tad ši tema iš mūsų perspektyvos yra gana skaudi. Ten istoriją gali pačiupinėti tiesiogine to žodžio prasme, o Lietuvoje – didesne dalimi tik perskaityti.
* * *
Arturas Valiauga gimė 1967 m. Vilniuje. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje įgijo fototechnologijos bakalauro laipsnį, o Vilniaus dailės akademijoje – fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį. Pradėjęs dirbti ir žinomas kaip profesionalus reklamos fotografas, nuo 1993 m. dalyvauja fotografijos meno parodose bei projektuose. Tarp jų tokie projektai kaip Tarptautinio fotografijos ir tyrimų tinklo projektas „Darbas“ (2005-2006), 4-toji Ars Baltica fotografijos meno trienalė (2008), EU-Japan Fest projektas „Japonija Europos akimis“ Nr. 11 (2009) ir kt. Arturo Valiaugos kūryboje dominuoja socialinio identiteto ir laiko temos.
Projektas įgyvendintas „Ffotogallery kvietimu“, bendradarbiaujant su „National Trust Wales“ bei VšĮ „Kultūros meniu“ rezidencijos Velse laikotarpiu 2014 m., eksponavimui parengtas – 2016 m.
